Tiesa, pokytis nedidelis. Skurdo riziką šalyje patiria 18,6 procento gyventojų - tai 0,6 proc. punkto mažiau, nei ankstesniais metais.
Oficiali statistika teigia, kad skurdas gresia, kai per mėnesį vienam gyvenančiam lietuviui tenka 749 litai pajamų. Šeima iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų laikoma skurstančia, kai ji turi verstis su 1 572 litais mėnesiui.
„Maisto bankas“ paklausė paramą maistu gaunančių šeimų, kaip jos vertina skurdo rizikos pokyčius.
„Gyvenimas tebėra labai sunkus“ – tvirtina du vaikus su vyru auginanti Žana. „Viskas nuolat brangsta, todėl nesugebame sudurti galų net daug dirbdami“.
Dviejose darbovietėse dirbanti moteris sako, kad šeimai nelieka laiko ieškoti pigiausių maisto produktų – tenka apsipirkti artimiausiose parduotuvėse.
„Maistas nuolat brangsta. Už mėsą mokame penktadaliu daugiau, smarkiai brango kava. O apie šildymo išlaidas nė nekalbu“, guodėsi Žana.
„Žiemą niekaip neišgalime sumokėti už komunalinius patarnavimus, vasarą tenka atiduoti susidariusias skolas“. Už dviejų kambarių buto šildymą Naujamiestyje šiai šeimai tenka mokėti po 1000 litų.
Moteriai antrina 3 vaikus auginanti vilnietė Rita: „anksčiau skaitydavome apie brangstančius maisto produktu, bet dabar maistas tyliai pabrangsta keliskart per metus. Daugiau mokame už būtiniausius kasdienius produktus – duoną, pieną. Mėsos produktus renkamės nukainotus, dedame į šaldiklį“, pasakoja moteris.
Darbo 41 metų moteris negauna, nors CV nuolat siuntinėja potencialiems darbdaviams. „Geresnio gyvenimo prošvaisčių nematau, nebent emigracijoje. Vaikai klausinėja – mama, kada išvažiuosi? Mes važiuosime iš paskos“, atsidūsta Rita.
Šešis vaikus su vyru auginanti Vera piktinasi valdžios sumažinta socialine parama. „Paskaičiuokite patys – vyro mėnesio alga 827 Lt, aš gaunu 1147 Lt, dar 352 litai vaikpinigių. O juk reikia mokėti ir už elektrą, ir už vandenį. „Gyvename sodyboje, vien už nuotekų išvežimą tenka pakloti po 200 litų“, guodžiasi Vera.
„Maistui lieka nedaug“. Daug burnų maitinanti moteris pastebėjo, kad mažėja ne kainos, o maisto produktų pakuotės. „Pensininkai gal be akinių sunkiai mato, bet aš pastebiu, kad vis daugiau gaminių sveria ne 900, o 800 gramų – bet kaina nesikeitė“, apgaudą liejo Vera.
Apsipirkti moteris važiuoja į bazę, kur daržoves perka maišais. „Taip pigiau. Ačiū „Maisto bankui“ už kruopas, cukrų, miltus ar aliejų – šiaip taip verčiamės“.
25 metus telekomunikacijų bendrovėje išdirbusi vilnietė darbo neranda. „Kasmet reikia kelti kvalifikaciją, diplomo neturiu. Iš darbdavių dažniausiai girdžiu, kad esu per sena“, sako 52 metų Vera.
„Mus tėvai auklėjo sakydami, kad reikia savo turėti ir dar kitam duoti. Todėl kreiptis paramos sunku“. Mokyklą šiemet baigsiantis vyriausias Veros sūnus anksčiau savo pusryčius atsiduodavo klasiokams iš vargingiau gyvenančių šeimų. „Bet dabar suvalgo viską – augančiam organizmui nevalgius sunku mokytis“, šypteli Vera.
„Maisto banko“ direktorius Vaidotas Ilgius sako, kad dažniausiai paramos kreipiasi daugiavaikės šeimos, vienos vaikus auginančios moterys, bedarbiai, ligų kamuojami žmonės. Labdaros fondo vadovą ypač sujaudino pokalbis su onkologinių ligų kamuojama Saule.
Dvi krūties operacijas iškentusi Saulė kenčia žarnyno skausmus, šiuo metu laukia medikų tyrimų rezultatų. Vyrą palaidojusi moteris gyvena su aštuoniolikmečiu sūnumi. Dėl etatų mažinimo atleista 44 metų moteris neranda darbo. „Praradus darbą dėl patirtų išgyvenimų sugedo sveikata, dirbti nebepajėgiu, kasdien karščiuoju. Dėl įsiskolinimų komunalininkams tenka varstyti antstolių duris“, sunkiai renka žodžius Saulė.
Maistui šeima išleidžia nedaug. „Iš 350 Lt pašalpos 90 litų tenka pakloti už vaistus. Apie artėjantį šildymo sezoną baisu ir pagalvoti“, sako Saulė.
„Gydytojų nurodymu turiu laikytis režimo, valgyti virtą maistą. Tačiau dažnai tenka keptis blynus. Nieko nepadarysi - neišgaliu atskirai gaminti valgį sau ir sūnui. Gerai, kad galime gauti „Maisto banko“ paramą“.
„Panašias istorijas girdime kasdien“, sako Vaidotas Ilgius. „Prašančiųjų paramos maistu eilės nemažėja. Todėl valdžia turėtų daugiau dėmesio skirti pagalbai sunkiai besiverčiantiems žmonėms“.
„Maisto banko“ direktorius nuogąstauja, kad kitąmet paramos gavėjams gali ilgiau nei įprasta laukti Europos Sąjungos paramos maistu paketų. „Baigiasi vienas finansinis laikotarpis, naujo daugiamečio ES biudžeto svarstymai užsitęsė, o kur dar nacionalinių teisės aktų priėmimas ir pasiruošimas įgyvendinti. Tad nenustebsime, jei nepasiturinčiuosius ES parama ilgo galiojimo maisto produktais kitąmet pasieks tik kitą rudenį“.
Todėl būtina jau dabar kaupti maisto atsargas ir išteklius tam, kad galėtume patenkinti daugumą prašančių maisto. „Todėl labai džiaugiamės kulinarės ir žurnalistės Beatos Nicholson inicijuotu projektu „Kviečiu į svečius“.
Paskutinį rugsėjo savaitgalį Beata Nicholson ragina visus geros valios žmones surengti vaišes draugams ar bendradarbiams ir surinkti lėšų skurstančių maitinimui. „Surinktą sumą pinigų gavęs „Maisto bankas“ kiekvieną jūsų paaukotą litą pavers 16 Lt parama maistu nepasiturintiems“, tikina garsi TV laidų vedėja.
„Ketinančius prisidėti prie iniciatyvos „Kviečiu į svečius“ kviečiu registruotis svetainėje www.kvieciuisvecius.lt arba „Beatos virtuvės“ paskyroje Facebook socialiniame tinkle. Aktyviausius projekto dalyvius pati pasikviesiu į svečius ir asmeniškai padėkosiu“, žada Beata Nicholson.
