Vos už devynių kilometrų nuo kurorto ir vos už vieno-dviejų nuo Lietuvos ir Baltarusijos valstybinių sienų prasideda Maskvos ir Minsko militarizmo fiesta - vienos didžiausių Europos žemyne strateginio lygmens karinės pratybos „Zapad 2013“ („Vakarai 2013“).
Maža to, redakcijos šaltinių žiniomis, su šiuo kariškių renginiu gali būti tiesiogiai susijusi pastarųjų savaičių pasienio su Lietuva blokada ir kiti provokaciniai veiksmai.
Kaimynystėje – milžiniška karinė grupuotė
Vos į pietus nuo šiuo metu neveikiančio Raigardo-Privalkos pasienio perėjimo punkto išsidriekusiame Gožos kariniame poligone jau dislokuoti 1,5 tūkstančio Rusijos Vakarų karinės apygardos 20-osios armijos 9-osios motorizuotųjų šaulių brigados karių su kovine technika. Iš viso „Zapad“ pratybose rugsėjo 20-26 dienomis Baltarusijos teritorijoje šešiuose poligonuose dalyvaus 2,5 tūkstančio Rusijos ir 10 tūkstančių Baltarusijos karių, maždaug 350 šarvuotos technikos vienetų, iš jų 70 tankų, daugiau kaip 50 įvairaus tipo lėktuvų ir orlaivių.
Į kitą poligoną – Osipovičiuose - iš Uljanovsko perdislokuoti Rusijos 31-osios gvardijos atskirosios desanto-šturmo brigados kariai ir jų technika. Šis dalinys ypatingas tuo, jog jis sukomplektuotas vien iš samdomų profesinės tarnybos karių. Iš viso Rusijos pajėgų ir technikos perdislokavimui geležinkeliais buvo skirta 20 traukinių. Be Gožos ir Osipovičių, pratybos taip pat vyks baltarusiškuose Bresto, Borisovo, Domanovo ir Obuz-Lesnovsko poligonuose.
Kita pratybų dalis tomis pačiomis dienomis vyks Kaliningrado srityje, kur, be ten nuolat esančių Rusijos pajėgų, perdislokuotas maždaug brigados dydžio – 3 tūkst. karių – junginys bei 200 Baltarusijos specialiųjų operacijų pajėgų karių.
Minėtasis dalinys - Baltarusijos Specialiųjų operacijų pajėgų 350-osios gvardijos atskirasis mobilusis batalionas – traukiniu buvo nugabentas į Oranienbaumą (Lomonosovą) Leningrado srityje, iš kur laivais Baltijos jūra atplukdytas į Rusijos Baltijos laivyno pagrindinę bazę Kaliningrado srityje Baltijske.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad planuojamose išsilaipinimo operacijose bus naudojami trys iš skirtingų Rusijos vietų atsiųsti didieji desantiniai laivai – Baltijos laivyno „Kaliningrad“, Juodosios jūros laivyno „Azov“ ir Šiaurės laivyno „Georgij Pobedonosec“. Iš viso Kaliningrado srityje pratybose dalyvaus maždaug 9,5 tūkstančio Rusijos karių.
Drauge su „Zapad“, Baltarusijos teritorijoje rengiamos ir Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos Kolektyvinių operatyvinio reagavimo pajėgų pratybos „Vzaimodeistvije 2013“ („Sąveika“), kuriose, be Rusijos ir Baltarusijos, dalyvaus 600 karių iš Armėnijos, Kazachstano, Tadžikistano ir Kirgizijos su 60 kovinių ir specialiųjų transporto priemonių ir 15 orlaivių.
Pratybų strateginį pobūdį rodo ir tai, kad tuo pačiu metu Rusijos šiaurėje, Kolos pusiasalyje rengiama bendra Šiaurės laivyno ir 98-osios Ivanovo oro desanto divizijos operacija. Maždaug 300 desantininkų Murmansko apylinkėse tundroje bus išlaipinti iš sraigtasparnių ir imituos „priešininko sulaikymą ir smogikų grupuočių sunaikinimą“.
Veiksmai prie Latvijos oro erdvės
Latvijos gynybos šaltinių teigimu, rugsėjo 16 dieną ties Latvijos oro erdvės riba virš Baltijos jūros pasirodė 8 Rusijos lėktuvai. Orlaivių grupėje buvo transportinis IL-76, du naikintuvai Su-24 bei penki – vieni moderniausių Rusijos KOP arsenale – naikintuvai-bombonešiai Su-34.
Rusijos lėktuvai nepaisė tarptautinių atpažinimo procedūrų, todėl iš aviacijos bazės Zokniuose buvo pakelti NATO oro policijos misiją atliekantys Belgijos naikintuvai F-16. Dėl jėgos demonstravimo šalies oro erdvės pašonėje Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas pareiškė susirūpinimą.
Kaip malšinti pasipriešinimą okupuotose valstybėse
Analizuojant pratybų išvakarėse Rusijos ir Baltarusijos žiniasklaidoje paskelbtą informaciją, galima daryti prielaidą, jog nors abi šalys deklaruoja pratybų gynybinį pobūdį, kariškiai realybėje ruošis pilietinio karo ar didelio sukilėlių judėjimo malšinimo scenarijui. Baltarusijos gynybos ministras Jurijus Žadobinas laikraščio „Rossijskaja Gazeta“ portalui teigė, kad pratybų scenarijui panaudoti Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų ginkluoti konfliktai. Viena pagrindinių užduočių – reaguoti į situaciją, susijusią su „neteisėtų ginkluotų junginių ir samdinių struktūrų suaktyvėjimu“.
Anot jo, bus išbandyta priešininko žvalgybinių-diversinių grupių likvidavimo metodika, patikrinta, kaip ginamos valstybės sienos, kaip užtikrinama karinių vadaviečių oro gynyba. Jei palyginsime su ankstesnėmis pratybomis, scenarijuje egzistuoja logiškos raidos požymių. 2009 metais jos ginkluotųjų pajėgų pratybose „Zapad“ buvo imituojamas Rusijos užgrobtų Baltijos valstybių teritorijų gynimas nuo atvykstančio NATO pastiprinimo.
2011 metais pratybų „Proryv“ („Proveržis“) metu buvo repetuojamas Kaliningrado srityje dislokuotų Rusijos pajėgų susijungimas su sąjungininkais iš Baltarusijos, atkertant maždaug 100 kilometrų ilgio sausumos koridorių, jungiantį Lietuvą ir Lenkiją.
Šiemet, manytina, bus mokomasi likviduoti pasipriešinimo židinius, kokie tikėtini, jei būtų okupuotos Baltijos valstybės, arba jei Rusijoje ir Baltarusijoje opozicija stotų į ginkluotą kovą su nedemokratiniais Minsko ir Kremliaus režimais.
Tai, kad Baltarusija pratybose nėra vien priimančioji šalis, o siekia ir puolamųjų tikslų, liudija ir jos Specialiųjų operacijų pajėgų 350-ojo bataliono dalyvavimas jūrinėse išsilaipinimo operacijose Kaliningrado srities Baltijos pakrantėje.
Viena pasienio blokadų priežasčių?
Rugsėjo 1 dieną buvo laikinai uždarytas Druskininkus ir Gardiną jungiančiame kelyje esantis Raigardo-Privalkos pasienio perėjimo punktas. Kaip oficialią priežastį Baltarusijos valdžia diplomatiniais kanalais įvardijo pasienio posto infrastruktūros plėtros darbus, kurie bus atliekami iki spalio vidurio.
Šaltinių teigimu, viena galimų priežasčių, kodėl statybos darbams pasirinktas rugsėjis, gali būti „Zapad“ pratybų dalis gretimais esančiame Gožos poligone.
Mažiau nei pusės kilometro atstumu nuo poligono ribos esančios transporto arterijos uždarymas sumažintų galimybes paprastomis priemonėmis rinkti žvalgybinę informaciją apie pratybas. Portalo lrytas.lt kalbinti ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad milžiniškos įvažiuoti į Rusiją laukiančio krovininio transporto eilės buvo nusidriekusios ir 2009 metų rugsėjį, per ankstesnes „Zapad“ pratybas.
Analitikų nuomone, kadangi pratybos „Zapad 2013“ yra strateginio lygmens, negalima atmesti prielaidos, jog jų metų siekiama išbandyti ir kitas tradicines poveikio priemones – politines, ekonomines, informacines.
Todėl „Zapad 2013“ gali būti viena iš plačių priemonių, nukreiptų prieš Lietuvą, kaip Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančią valstybę, jos ekonomikai svarbius vežėjus ir maisto produktų eksportuotojus.
Aleksandras Matonis yra gynybos politikos apžvalgininkas, 2007-2008 m. buvęs Lietuvos diplomatinės misijos Afganistane vadovas
