„Vos tik kombainai baigė kulti javus, išbėriau trąšas, nupurškiau nuo žolių bei pabirų ir „paleidau“ į dirvas gilųjį skutiklį, ant kurio sumontuota sėjamoji.
Skutiklis 30-35 cm viršutinį žemės sluoksnį pakėlė ir vėl atgal padėjo, taip sujudindamas žemę ir įleisdamas ten oro, tuo pačiu važiavimu tiesiai į ražieną pasėjau rapsus“, - apie nesudėtingą technologiją pasakojo Padotnuvio ūkininkas.
Ūkio savininkas tvirtino, kad žieminius rapsus tiesiai į ražienas sėja jau kelinti metai ir kad tokia technologija visiškai patenkina jo lūkesčius. Štai šiemet, kai nedaugelis ūkininkų galėjo pasigirti gausiais žieminių rapsų derliais, A.Kižauskas kūlė apie 3,4 t/ha, o tuose laukuose, kur vešėjo „Komando“ veislės rapsai, gavo net po 4 t/ha derlių.
„Giliaisiais skutikliais žemę prieš žieminių rapsų sėją purename jau kelinti metai. Žinoma, tai nėra pigus darbas: ir dyzelino 26-27 l/ha traktorius sunaudoja, ir darbo sparta nėra labai didelė, tačiau kai vienu technikos važiavimu galime saugiai įkurdinti rapsų sėklas, tai jau yra labai neblogai“, - sakė ir A.Kižausko ūkio ūkvedys Arūnas Druktenis.
Kitas dalykas, į kurį reikėtų atkreipti didesnį dėmesį, yra tai, kad į ražienas pasėti rapsai kur kas geriau žiemoja, nei pasėti į tradiciškai išdirbtą dirvą.
„Ražienose augalams daug šilčiau, čia jie nekenčia nuo žvarbos, be to, už ražienų gerai „užkliūna“ sniegas, kuris neleidžia augalams sušalti.
Štai pernai iššalo dalis mano žieminių kviečių, kurie yra lyg ir atsparesni už rapsus, o ražienose pasėti rapsai puikiai peržiemojo“, - sakė šiemet 230 ha žieminių rapsų pasėjęs A.Kižauskas.
Padotnuvio ūkininkas dirbdamas žemes taiko intensyvias žemės ūkio augalų auginimo technologijas. Štai į hektarą pasėlių per sezoną išberiama apie tona mineralinių trąšų, o laukuose, kur pasėti cukriniai runkeliai, dar daugiau.
Augimo laikotarpiu augalai keletą kartų purškiami įvairiais chemikalais, taip stengiantis juos apsaugoti nuo kenkėjų ir ligų. Žinoma, taip maitinamos ir prižiūrimos dirvos duoda gausų derlių. Štai šiemet A.Kižauskas kai kuriuose laukuose kūlė net po 9 t/ha žieminių kviečių.
„Taikant tokias auginimo technologijas gaunami puikūs rezultatai, tačiau ar tokiu būdu nealinama, nežudoma žemė?“ - klausėme ūkininko. „Teko girdėti kalbų, neva Lietuvos žemdirbiai nemoka ūkininkauti, netausoja žemės, o tik spaudžia iš jos naudą sau. Galiu jiems drąsiai pasakyti: paimkite į rankas kastuvą ir ateikite į mano laukus. Ten pakasinėję tikrai surasite sliekų, kitokios gyvūnijos, kas įrodys, kad žemė yra gyva“, - tikino A.Kižauskas.
Ūkininkas prisiminė, jog prieš kelis metus jo dirvose atlikti tyrimai parodė, kad žemėje gausu biohumuso, pakanka kalio, azoto, fosforo. O tai rodo, kad ūkininkas ne tik ima iš žemės, bet ir jai duoda.
