„Neretai pasitaiko, kad aplinkinių sodybų gyventojai praneša pagavę mūsų žvėrelį ar skundžiasi, kad audinė papjovė kokį raudonskiauterį. Įsitikinę informacijos tikrumu, dažniausiai žalą atlyginame, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai skundžiasi, jog neva iš mūsų fermos pabėgę žvėreliai išgeria vištų kiaušinius. Tokius kaltinimus atmetame, nes kiaušinius išgeria tik šeškai.
O linksmiausias atvejis buvo, kai vienas sodietis pasiskundė, kad mūsų audinės išpjovė jo avis“, - ir linksmas, ir liūdnesnes istorijas prisiminė A. Ūksienė.
Žvėrelių augintojai gerai sutaria su aplinkiniais gyventojais, keletą jų yra įdarbinę savo fermoje. Juk Aušra ir Ramūnas abu yra kauniečiai ir čia, Juodžių pamiškėje, lyg ir svetimame krašte, tik plėtoja audinių auginimo verslą, todėl su vietiniais gyventojais nori palaikyti draugiškus santykius.
Bemaž prieš dešimtmetį jauni, energingi žmonės norėjo pasukti verslo keliu ir ėmėsi spręsti, kokią sritį pasirinkti. Nuo Ariogalos kilusi Aušra galvojo, kad tai turi būti susiję su žemės ūkiu, todėl iš pradžių buvo rimtai mąstoma apie mėsinių galvijų auginimą, tačiau vėliau mintys ėmė suktis apie audinių verslą, kuris nereikalauja didelių žemės plotų.
„Audines auginti pradėjome Šiauliuose, tuomet dvi šeimos pirkome naudotus žvėrelių narvus, kitą reikalingą įrangą. Kartu įsigijome ir 1200 audinių patelių“, - apie pirmuosius žingsnius žvėrelių versle pasakoja A. Ūksienė. Moteris pripažįsta, kad iš pradžių labiausiai trūko žvėrelių augintojams būtinų žinių ir čia jiems pagelbėjo šalyje žinomas Šiaulių rajono ūkininkas Zenonas Dominauskas. Aušra teigia, kad pas patyrusi augintoją jiedu su vyru važiuodavo vos ne kasdien.
„Mokėmės, klausėme, kaip laikyti, kaip kergti, kaip ir kuo šerti, juk vienu metu reikia, kad audinės priaugtų svorio, kitu – kad numestų, žodžiu, Zenonas mums atskleidė daugybę žvėrelių auginimo paslapčių“, - sakė audinių augintoja.
Šiuo metu dar Šiauliuose įkurtos uždarosios akcinės bendrovės „Farmers LT“ ūkio fermoje laikoma 4500 žvėrelių – baltos, juodos, rudos, pilkos ir kitokių spalvų audinių. Bendrovėje dirba 12 darbuotojų, kurie į Juodžius atvyksta iš Kauno, Kėdainių ir net Žiežmarių.
Paklausta, kam tokiame iš pažiūros nedideliame ūkyje reikalinga tokia gausybė žmonių, Aušra paaiškino: „Darbuotojų tikrai nelaikome daugiau negu reikia, juk jie visi oficialiai įdarbinti, sąžiningai mokame mokesčius valstybei. Kartais, darbymečio įkarštyje, kai vyksta žvėrelių vakcinavimas ar kergimas, žmonių net trūksta ir visiems tuomet tenka labai sunkiai dirbti.“
Nors ūkis nebesiplečia, jame nuolat dirba keli statybininkai, triūsia gyvūnų priežiūros specialistai, o kur dar cheminio apdorojimo, aplinkos tvarkymo darbai. Ūkis turi savo kailių lupyklą, kuri naudojama ne tik savo reikmėms, bet ir teikia paslaugas kitiems žvėrelių augintojams. Žodžiu, aplink viskas juda, sukasi.
„Ši rugsėjo pirmoji buvo pirmas kartas, kai mūsų šešiolikmetis sūnus veržėsi į mokyklą ir tai suprantama, nes visą vasarą turėjo rimtai dirbti žvėrelių fermoje. Pagal galimybes ūkio darbuose padėjo ir trylikametė dukra“, - pasitenkinimą vaikais reiškė A. Ūksienė.
37-erių kaunietė su šypsena prisiminė vieno šeimos bičiulio pasakymą: „Norėčiau ir aš ką nors tokio smulkaus ir nesunkaus daryti kur nors kaime kaip jūs.“ „Pasiūliau jam atvažiuoti čia ir iš arti pažvelgti, kaip atrodo tas „smulkus ir lengvas“, - linksmai pasakojo ūkio šeimininkė.
Besikalbant apie kailiukų realizaciją paaiškėja, kad R. ir A. Ūksai didžiausią savo augintinių dalį parduoda per aukcionus.
„Mes kasmet iš Danijos kviečiame specialistą žvėreliams įvertinti. Tokio vertintojo išvados būna pateikiamos aukciono dalyviams, kad jiems nereikėtų pirkti katės maiše. Kailius šiuo metu dažniausiai perka Kinijos verslininkai, nemažai gyvų audinių parduodame veislei kitiems augintojams“, - apie sudėtingą žvėrelių pardavimo mechanizmą pasakojo Aušra.
Pradėjus šį verslą kailių rinka išgyveno krizę, tad kainos buvo žemos. Kelis paskutiniuosius metus kainos nuolat kilo ir šių dienų tendencijos rodo, kad dar kurį laiką vyks panašus procesas.
„Suprantame, kad ateis laikas, kai kainų kilimo kreivė ims leistis žemyn, tačiau tam esame pasirengę. Geru metu nemažai investavome į žvėrelių gardus, šėryklas, tad galimas nuosmukis mums nebaisus“, - optimistiškai kalbėjo ūkio šeimininkas Ramūnas.
