Kovotojus su aplinkos tarša tokia žinia nudžiugino, tačiau visai kitokios nuotaikos apėmė „Autrolio“ kolektyvą, mat meras taip pat pranešė apie planus visai atsisakyti troleibusų.
Šį elektrobusą sunku pavadinti lietuvišku gaminiu, nes svarbiausi jo agregatai, kėbulas atkeliavo iš Lenkijos ir Čekijos, tačiau ne tai reikšmingiausia. Naujos kartos gaminio, kuris net gerai neišbandytas įvairiomis sąlygomis, kaina siekia 1,5 mln. litų — 30—40 proc. didesnė negu paprasto autobuso.
A.Kupčinskas viliasi, kad paskelbus tarptautinį konkursą elektrobusas atpigtų iki 1 mln. litų. Graži viltis, tačiau kas yra girdėjęs apie trečdaliu sumažintą parduodamos mašinos kainą?
Elektromobiliai ir hibridiniai automobiliai perkami tik tose šalyse, kuriose jų įsigijimą remia valstybė, nes tokios transporto priemonės yra tiesiog per brangios. Arba jas pramogai perka tokie nenuspėjamu elgesiu garsėjantys milijonieriai kaip seras R.Bransonas. Pats A.Kupčinskas asmeniniam naudojimui taip pat įsigijo paprastą automobilį, nes hibridinis būtų per brangus ir nepatogus naudoti kasdienėms reikmėms.
Ar Kauno savivaldybės biudžeto rodikliai taip gražiai atrodo, kad jau galima švaistyti pinigus? Daugybę metų keleivių vežimo paslaugos dotuojamos, ir turbūt padėtis dar ilgai nesikeis, o savivaldybei sunku sukrapštyti lėšų prisiimtiems įsipareigojimams jos pačios valdomoms įmonėms „Autrolis“ bei „Kauno autobusai“.
Tebūnie viskas, kas čia išdėstyta, netiesa, o šalies miestų gatvėse po poros metų riedės troleibusų variklių garsą skleidžiantys elektrobusai. Tokioms naujovėms, beje, nereikės jokio pasiruošimo — pakaks prisipirkti elektrobusų ir pastatyti vieną akumuliatorių įkrovimo stotį.
Kodėl tuomet rengiama nauja maždaug 4,8 kilometro ilgio troleibusų linija nuo Vytauto iki Savanorių prospekto? Kontaktinis tinklas pradėtas tiesti šiemet pavasarį, o troleibusai pradės važinėti 2014—ųjų vasarą.
Projekto vertė siekia 3,5 mln. litų, net 85 proc. lėšų skyrė Europos Sąjungos fondai. Jų valdytojai turbūt šiek tiek nustebtų sužinoję, kad Kauno valdžia planuoja visai atsisakyti troleibusų net nespėjus nutiesti šios naujos linijos.
Specialistų skaičiavimais, ji be sutrikimų turėtų veikti 40 metų. Sprendžiant pagal dabartinės miesto valdžios užmojus, po keturių dešimtmečių troleibusas daugumai kauniečių bus tokia pati egzotiška transporto priemonė kaip mums prieškario laikų „konkė“.
Prieš imantis revoliucinių permainų transporto sistemoje miesto valdžiai derėtų atidžiau pasidomėti, kas vyksta jos kontroliuojamose įmonėse „Kauno autobusai“ ir „Autrolis“.
Itin keistų dalykų nutinka pastarojoje, kuri labiau primena ne savivaldybės įmonę, o partijos „Tvarka ir teisingumas“ nuosavybę. Net valdančiosios koalicijos partneriai jau gailisi, kad patikėjo „Autrolio“ priežiūrą „tvarkiečiams“, kurie tampa nevaldomi.
Miesto valdžiai šiuo metu labiausiai turėtų rūpėti sėkmingai užbaigti šių dviejų įmonių sujungimą ir nutraukti ginčus, ar geriau dirba dvi atskiros, ar viena jungtinė bendrovė. Veiklos efektyvumą daugiausia lemia partija, kuri imasi globoti savivaldybės įmonę, ir prie jos vairo stovintis vadovas.
Keistai atrodo, kai už bilietus surinkti pinigai atsiduria „Autrolio“ sąskaitoje, tačiau jo vadovai atsisako atiduoti „Kauno autobusams“ jiems priklausančią lėšų dalį.
„Laikinoji sostinė“
