Paskutinį kartą BPC veiklą 2012 m. patikrinusi Valstybės kontrolė padarė išvadą, kad Vidaus reikalų ministerija nesugeba koordinuoti Bendrojo pagalbos centro kūrimo.
Seimo nariai sako, kad dėl to kalta korupcija ir neskaidrūs viešieji pirkimai, nes buvo perkama ne ta įranga, kurios reikia.
Kūrimas panašus į imitaciją
BPC kūrimą skandalai lydėjo nuo pat pradžių. Sujungti greitosios pagalbos, gaisrinės ir policijos operatorius buvo nutarta dar 1997 m. Tai buvo daroma vadovaujantis Europos Sąjungos reikalavimais. 1998 m. buvo patvirtinta Bendrojo pagalbos centro numerio 112 įvedimo koncepcija. Tačiau realūs darbai nevyko. BPC veiklą patikrinusi Valstybės kontrolė nustatė, kad per 1997-2001 m. centras realiai nebuvo įsteigtas ir neveikė.
Po to kelerius metus vėl buvo braižomos strategijos, buvo bandoma diegti BPC bent jau Vilniaus mieste.
Šia istorija besidomėję politikai prisimena, kad centro kūrimui skelbti konkursai buvo laikomi neskaidriais, o dalis už valstybės milijonus įsigytos įrangos buvo visiškai nereikalinga ir dulkėjo sandėliuose. Tai, kad centro kūrimo metu buvo taškomi pinigai ir pripirkta nereikalingos įrangos 2002 m. konstatavo ir Valstybės kontrolė.
Vilniuje BPC pradėjo veikti tik 2005 m. Dar po kelių metų BPC padaliniai buvo pradėti kurti ir kituose didžiuosiuose miestuose.
Tačiau tuo nesklandumai nesibaigė. Paaiškėjo, kad pertvarkant greitosios medicinos pagalbos dispečerines nupirkta įranga nebuvo suderinta su BPC ir nebuvo naudojama. Trys milijonai litų buvo išmesti kaip į balą. BPC ir greitosios pagalbos dispečerių darbas nėra iki galo suderintas iki šiol.
Nesibaigianti epopėja tęsiasi
2006 m. Europos Komisija įspėjo Lietuvą, kad ši nesukūrė galimybės nustatyti skambinančiojo iš mobiliojo telefono į BPC nustatymo vietos. Dar vėliau dėl to Lietuvai buvo iškelta byla Europos teisingumo teisme.
Tuomet, kai skambinančiojo vietos nustatymo sistema pradėjo veikti Vilniuje, byla Lietuvai buvo nutraukta.
Baigti BPC kūrimą valdžia turėjo praėjusiais metais. Šis projektas Lietuvai turėjo kainuoti ne daugiau kaip 82,4 mln. litų. Tačiau praėjusiais metais Vidaus reikalų ministerijos vadovai apsižiūrėjo, kad BPC vis dar normaliu ritmu neveikia ir paprašė nukelti centro kūrimo pabaigtuvių datą iki 2017 m. Tam buvo paprašyta ir daugiau pinigų – dar 23 mln. litų.
Medikai nori savo telefono
Praėjus daugiau kaip dešimt metų greitosios pagalbos medikai dirba į BPC įkėlę tik vieną koją. Paskambinus telefonu 03 žmogus iki šiol sujungiamas ne su BPC, o su artimiausio miesto medikų dispečerine, kuri apskritai neturi jokios įrangos, galinčios nustatyti skambinančiojo buvimo vietos.
Praėjusią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komitete medikai skundėsi esą priversti išlaikyti savo atskiras dispečerines, nes BPC yra tik tarpininkas, negalinti suteikti pagalbos į nelaimę patekusiam žmogui. Ištikus bėdai BPC operatoriai sujungia žmogų su budinčiais medikų dispečeriais, kurie šį pradeda konsultuoti.
Dėl to medikai esą nori turėti savo atskirą trumpąjį numerį. Prasidėjus tokioms kalboms tarp Vidaus reikalų ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos kilo konfliktas.
BPC vadovas Artūras Kedavičius praėjusiais metais apkaltino Sveikatos apsaugos ministeriją, kad ši nevykdo įstatymų ir nepadeda integruoti medikų dispečerinių į BPC. Pasirodo, greitosios pagalbos medikai savo automobiliuose neturėjo skaitmeninio radijo ryšio ir darbe naudojo buitines radijo stoteles lyg taksistai. Todėl BPC negali šiuolaikinėmis priemonėmis keistis informacija su greitosios pagalbos automobiliais.
Centrui trūksta darbuotojų?
Priekaištų nuolat susilaukiančio BPC darbu nepatenkinti politikai Seimo Sveikatos reikalų komitete padarė išvadą, jog Bendrasis pagalbos centras turėtų būti tiesiogiai atskaitingas vidaus reikalų ministrui, o ne būti vienu iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento padalinių.
A.Kedavičius sako, kad BPC raidą stabdo lėšų trūkumas. Centro plėtra buvo pristabdyta prasidėjus finansų krizei. Teigiama, jog BPC turėtų dirbti bent 600 žmonių, o praėjusiais metais, kai buvo vykdomas centro auditas, darbuotojų buvo perpus mažiau.
Tuo tarpu Valstybės kontrolė skaičiuoja, jog darbuotojų krūvis nėra išskirtinis. Esą Estijoje vienas operatorius sugeba aptarnauti daugiau pagalbos ieškančių žmonių nei Lietuvoje.
„Dar 2002 metais įvertinę Bendrojo pagalbos centro kūrimo procesą įvardijome planavimo trūkumus, bet ir toliau buvo planuojama ir kuriama nenuosekliai“, – Valstybės kontrolės audito išvadas praėjusiais metais apibendrino valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Teigiama, kad BPC atliekant tik tarpininko vaidmenį Lietuvos gyventojai medikų pagalbos sulaukia pavėluotai.
Auditoriai nustatė aplaidžių lėšų naudojimo faktų kuriant naujus BPC padalinius. Pavyzdžiui, Klaipėdos padaliniui buvo išnuomotos patalpos ir įrengtos operatorių darbo vietos, nepagrindus darbuotojų poreikio. Buvo naudojama tik trečdalis darbo vietų. Kompiuteriai ir dalis techninės įrangos įsigyti vidutiniškai tris kartus brangiau, nei tai įmanoma padaryti.
Kas kalti: politikai ar pareigūnai?
Vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas dėl BPC neįgalumo reikalauja šios tarnybos vadovo galvos.
Tačiau stebėtojai įsitikinę, kad kaltinti pirmiausia reikėtų korumpuotus arba neveiklius buvusius Vidaus reikalų ministerijos vadovus ir iki šiol šioje sistemoje dirbančius atsakingus valdininkus.
Tiesa, nė vienas buvęs vidaus reikalų ministras atsakomybės už blogą darbą neprisiima.
„Manau, kad pagrindinė problema dėl to, kodėl BPC šiandien neveikia taip, kaip turėtų veikti, yra neskaidrūs ir nepagrįsti pirkimai. Įgyta įranga yra ne ta, kurios reikėjo, o ta, kurią buvo naudinga pirkti. Tai yra tradicinis Lietuvoje pirkimas, susijęs su informacinėmis technologijomis.
Skaidrumo nėra. Šiandien reikia atidžiai vertinti visus vykdytus pirkimus. Įstatymo įgyvendinimas negali trukti dešimt metų. Juolab, jei tai turi įtakos žmonių saugumui. Dėl Vidaus reikalų ministerijoje politikų vykdomų neskaidrių pirkimų žūsta žmonės. Su tuo taikstytis toliau negalima“, - įsitikinęs Seimo narys, buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas Vitalijus Gailius.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas taip pat mano, kad ne statutiniai pareigūnai, o blogai dirbantys politikai turi atsakyti už tai, kad į BPC iki šiol nėra integruotos greitosios pagalbos dispečerinės ir už tai, kad skambinant į BPC ne visada yra nurodomas pagalbos prašančio numeris ir jo buvimo vieta. Esą mobiliojo ryšio operatoriai taip pat turėtų pasirūpinti, kad jų klientams visada galėtų būti suteikta pagalba.
