Protestuotojai prieš skalūnus nusprendė burtis į asociaciją

„Jeigu į mano žemę atvažiuotų skalūnų dujų ieškotojai, gulčiau prieš automobilį ir neleisčiau jam toliau judėti. Bet jeigu tai nepadėtų, ką padarysi – tegul drasko mūsų žemę“, - uždegus žalią šviesą JAV energetikos kompanijai „Chevron“ Šilutės – Tauragės licenciniame plote ieškoti angliavandenilių išteklių, kalbėjo 77 metų Elena Rimkienė.

Beveik visus svarbesnius pasitarimus dėl skalūnų dujų ar susitikimus su „Chevron“ lydėjo Žygaičių bendruomenės atstovų protestai.<br>E.Baronaitės nuotr.
Beveik visus svarbesnius pasitarimus dėl skalūnų dujų ar susitikimus su „Chevron“ lydėjo Žygaičių bendruomenės atstovų protestai.<br>E.Baronaitės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Erika Baronaitė

Sep 23, 2013, 7:42 PM, atnaujinta Feb 21, 2018, 9:34 PM

Tokiu drastišku būdu pasiryžusi savo žemėje neleisti ieškoti naftos ar skalūnų dujų E.Rimkienė Tauragės rajone, Aukštupių kaime, valdo 12 hektarų žemės.

Sutartys domino ne visus gyventojus

Kai pernai lapkričio mėnesį po Žygaičių seniūnijai priklausančius kaimus važinėjęs vyras vietos gyventojų prašė pasirašyti ant sutarčių, E.Rimkienės sūnus svečią išprašė lauk.

E.Rimkienė taip papasakojo apie svečio pokalbį su sūnumi: „Jaunas vyras sūnaus paklausė, kur aš esu.

Kai sūnus atsakė, kad manęs jam nereikia, svečias prašė jo pasirašyti ant sutarties. Parašas ant sutarties esą reikalingas tam, kad mūsų šeima neprieštarauja naftos gavybai. Atvykėlis neatsakė nei į vieną klausimą. Jis tik aiškino, kad nieko nežino“.

E.Rimkienė teigė ateityje nesitikinti iš valdžios dėmesio kaimo žmonių gerbūviui: „Ar ką nors gero iš valdžios gavome? Valdžia milijonus susiglemžia, o mums, vargšams, nieko neduoda. Vėjo jėgaines pastatė netoli mūsų kaimo, o už elektrą reikia mokėti brangiau“.

Rankų nenuleisti ketina ir vienas aktyviausių kovotojų prieš skalūnininkus - Vladas Liekis.

Buvęs tauragiškis prieš dvylika metų su šeima persikėlė gyventi į netoli Žygaičių miestelio esantį Girininkų kaimą, kuriame yra šešios sodybos.

„Savo sodybą sutvarkiau, tikėdamasis čia ramiai gyventi. Aš nenoriu, kad šalia mano kaimo būtų neaiškūs gręžiniai, todėl pritariu protestuojantiems prieš skalūnų dujas“, - kalbėjo Kęsčių kaimo bendruomenės „Elbenta“ narys V.Liekis.

Kol kas protestuojojų ginklas - filmavimo kamera

„Barikadų nedėsime, negriausime, nesprogdinsime, - teigė protestuojojų vedlys, Žygaičių bendruomenės „Žygava“ pirmininkas Jonas Nairanauskas. - Visų pirma, įvertinsime situaciją, savo galimybes, galimus variantus, ir tik tuomet priimsime sprendimus, kaip elgtis.

Teisingam sprendimui būtinas pokalbis su gyventojais, ketiname sužinoti ne tik jų nuomones, bet pasitarti su specialistais, juristais, ar yra galimybė kreiptis į teismą.

Apie esamą situaciją norime informuoti prie Baltijos jūros įsikūrusias valstybes, kurios nemažai lėšų investavo į gamtos saugojimą, ekologiją. Jos turi žinoti, kad netoli jūros skalūnų dujų bus ieškoma su grėsmę keliančiomis technologijomis, kad žemės gelmėse bus patalpinti dideli kiekiai toksinių skysčių, kad yra grėsmė, jog dalis nuodingų medžiagų gali užteršti paviršinius ir giluminius vandenis“.

J.Nairanauskas apgailestavo, kad bandymas kalbėtis su valdžios atstovais – nieko vertas: „Ne kartą buvo žadėta, kad nieko nebus daroma prieš žmonių valią. Nuo šiol esame laisvi - nebereikės tartis su valdžia“.

„Chevron“ paskelbus konkurso nugalėtoju, premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad aktyviai protestuojančios prieš skalūnų dujų gavybą Tauragės krašto bendruomenės praleido progą derėtis su valdžia ir „Chevron“, kai Vyriausybėje rugpjūtį buvo rengiamas bendruomenių atstovų susitikimas.

„Mes neatvykome į Vyriausybės darbo sesiją, nes mums neleido filmuoti šio posėdžio, be to norėjome, kad posėdyje dalyvautų profesorius Gediminas Motuza, tačiau posėdyje galėjome dalyvauti be jo.

Mes privalome filmuoti svarbesnius pasitarimus dėl skalūnų dujų, kad bendruomenės nariai pamatytų, apie ką buvo kalbėta su valdžios atstovais“, - aiškino J.Nairanauskas.

Vilties teikia vietos politikai

Laimėjusi konkursą „Chevron“ ne mažiau kaip 4-5 metus žvalgytų skalūnų dujas Lietuvoje ir tik tada nustatytų, kokie realūs išgaunami jų kiekiai.

Į žvalgybą amerikiečiai žada investuoti ne mažiau kaip 80 milijonų litų. Sugriežtinus reikalavimus žemės gelmių žvalgytojams, amerikiečiai prieš pradėdami žvalgybos darbus turės atlikti papildomą poveikio aplinkai vertinimą, kurį turės svarstyti ir vietos savivaldybės.

J.Nairanauskas tikisi, kad Taurgės rajono politikai, kuriems ketinama leisti svarstyti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, atspindės daugumos gyventojų nuomonę.

„Žygaitiškiai ne prieš skalūnų dujų naudą, o jie prieštarauja technologijai, skirtai skalūnų dujų žvalgybai ir gavybai.

Be to, valdžia nenori matyti, kad pasipriešinimo judėjimas plinta į kitus rajonus: skalūnams nepritaria šilutiškiai, šilališkiai“, - tikino J.Nairanauskas.

Protestuojus vienys asociacija

Pastaruoju metu pasklidusią informaciją, kad didelė dalis Žygaičių krašto žmonių jau nebeprotestuoja prieš skalūnininkus, paneigė Kęsčių kaimo bendruomenės „Elbenta“ pirmininkė Laimutė Sungintienė.

Moteris pasakojo, kad praėjusį savaitgalį bendruomenės salėje vyko vietos gyventojų bei iš Šilutės, Šilalės rajonų atvykusių žmonių susitikimas.

„Pilna salė žmonių išreiškė pasitikėjimą J.Nairanausku bei nusprendė steigti asociaciją, kuri suburtų protestuotojus ir šie galėtų tęstų pasipriešinimo judėjimą“, - teigė L.Sungintienė.

Ji teigė, jog bendruomenės nariai abejoja vietinėje spaudoje skelbta informacija, kad netoli Žygaičių esančio Sartininkų kaimo gyventojai pardavinėja brangstančią žemės ūkio paskirties žemę, nes esą neprieštarauja, kad joje būtų ieškoma skalūnų dujų.

„Žygaitiškiai stengiasi išsaugoti žemę.

Žmonės žemę parduoda ar perka visais laikais, todėl žemės pardavimą Žygaičių seniūnijoje nereikia susieti vien su nauda, kurios tikimasi gauti, kai bus pradėtos skalūnų žvalgytuvės.

Galbūt visuose rajonuose, kur bus ieškoma skalūnų dujų, kažkas naudosis proga supirkti iš ūkininkų žemes ir išnuomoti skalūnininkams, bet tie, kurie tai darys, tikrai žinos, kurioje vietoje numatoma daryti gręžinius.

Be to, žemė brangsta todėl, kad veiklūs žmonės kelia kainą ir superka žemę, tikėdamiesi ateityje ją brangiai parduoti užsieniečiams“, - sakė L.Sungintienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.