Teismo pranešime taip pat pažymima, kad jam nepagrįstai panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Tokia nutartimi teismas patvirtino pirmos instancijos teismo išvadas dėl V.Gailiaus atleidimo, kurias buvo apskundusi Vidaus reikalų ministerija.
„LVAT teisėjų kolegija vertino, jog šioje byloje nurodyti faktai, aplinkybės, byloje pateikti įrodymai ir jų visuma nepatvirtino išvados, kad pareiškėjas dėl savo asmeninių ir dalykinių savybių netinka darbui su įslaptinta informacija“, - teigia teismas.
„Atsižvelgdama į paminėtus argumentus, LVAT teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog panaikinant V.G. leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nebuvo nustatytos objektyvios aplinkybės, kad jis dėl savo asmeninių ar dalykinių savybių negali dirbti su įslaptinta informacija - toks sprendimas pagrįstas išimtinai tik neigiama tyrimo poligrafu išvada, ir tai prieštarauja Poligrafo naudojimo įstatymo nuostatoms“, - rašoma pranešime.
Tyrimo poligrafu išvada „nesant jokios kitokios neigiamos, kompromituojančios informacijos apie pareiškėją ir jo aplinką, teisėjų kolegijos nuomone, laikytina tik prielaidomis“.
Anot pranešimo, be tyrimo poligrafu išvados „teismui nebuvo pateikta daugiau jokių įrodymų, nenurodyta argumentų“, kuriais galėtų būti grindžiami įtarimai V.Gailiui „apie neteisėtą ikiteisminio tyrimo duomenų perdavimą tretiesiems asmenims“.
LVAT nutartimi V.Gailiui buvo priteistas darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš FNTT iki Seimo nario priesaikos davimo dienos. Buvusiam pareigūnui taip pat priteista 10 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti.
Prieš savaitę tas pats teismas paskelbė, kad neteisėtai iš FNTT buvo atleistas ir buvęs V.Gailiaus pavaduotojas Vytautas Giržadas. Jis kitą dieną po šios nutarties paskelbimo grįžo į darbą FNTT.
V.Gailius ir V.Giržadas tuometinio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio įsakymu atleisti pernai vasarį. Šį žingsnį ministras motyvavo Valstybės saugumo departamento medžiaga.
Tokį R.Palaičio žingsnį rėmusi prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę pareiškė, kad teismas negali panaikinti į pareigas V.Giržado ir V.Gailiaus patikrinimo melo detektoriumi rezultatų, todėl abejonės dėl jų reputacijos išlieka.
Šalies vadovė kalbėjo, kad „teismai sprendė atleidimo procedūrinius klausimus“.
V.Gailius žada siekti žalos atlyginimo iš atsakingų asmenų
Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo posto neteisėtai atleistas Vitalijus Gailius teigia ketinąs kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad būtų nustatyti atsakingieji asmenys bei iš jų išieškota žala. Į Seimą išrinktas buvęs FNTT vadovas sakė neketinąs grįžti į buvusią tarnybą.
„Aš teismų sprendimus gerbiu, o toliau yra teisėsaugos institucijų kompetencijos ir atsakomybės klausimas, kad asmenys, kurie priėmė neteisėtus ir, mano nuomone, nusikalstamus sprendimus būtų patraukti atsakomybėn ir iš jų išieškota padaryta žala. Manau, kad prokuratūra imsis tokių veiksmų, nes teisme pasisakyta, kad priimti teisės aktai yra neteisėti ir atsakys, ar tyčia, ar nusikalstamai veikė ir įvardins asmenis, kurie padarė didelę žalą valstybei tiek turtine, tiek valstybės interesų prasme“, - BNS komentuodamas jam palankų teismo sprendimą pirmadienį sakė V.Gailius.
Jis teigė nesitikintis, kad generalinis prokuroras Darius Valys pats inicijuotų tokį tyrimą, todėl sakė ketinąs teikti prašymą dėl tyrimo pradėjimo
„Tuo, kad ponas D.Valys pats reaguos, tai turbūt jūs irgi netikite. Tai turbūt susipažinęs (su nutartimi - red.) kreipsiuos ir paprašysiu, kad atliktų tyrimą“, - teigė V.Gailius.
Buvęs FNTT vadovas priminė, jog jau yra prašęs prokuratūros pradėti tyrimą dėl galimai neteisėtų Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojo Romualdo Vaišnoro galimai neteisėtų veiksmų ir dokumentų klastojimo, tačiau prokuratūra atsisakė atlikti tyrimą.
„Esu kreipęsis į prokuratūrą, teismas du kartus įpareigojo, prokuratūra vis tiek neatliko tyrimo ir šiai dienai Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamas apeliacine tvarka mano skundas dėl prokuratūros atsisakymo pradėti tyrimą.(...) Turiu omeny R.Vaišnoro išgyvenimų ir pojūčių pagrindu parengtą tarnybinį pranešimą, kurio pagrindu vėliau viskas ir buvo padaryta - atsirado Raimundo Palaičio (buvusio vidaus reikalų ministro - red.) įsakymai, kuriuos teismas pripažino neteisėtais, atsirado žala ir taip toliau. Atsirado tyrimas daug vėliau, negu jį reikėjo pradėti dėl informacijos nutekinimo ir buvo prarasti svarbūs duomenys, daug veiksmų iš to sekė“, - kalbėjo V.Gailius.
Į Seimą išrinktas buvęs FNTT vadovas sakė neketinantis grįžti į buvusią tarnybą.
„Teismas pasisakė, kad esu išrinktas Lietuvos žmonių, manimi žmonės pasitikėjo ir aš negaliu jų nuvilti. Tai mane ši sprendimo dalis tenkina“, - sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys V.Gailius. Jis Seime vadovauja Antikorupcijos komisijai.
V.Gedvilas siūlo sudaryti laikinąją tyrimo komisiją
Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas, atsižvelgdamas į Seimo nario V.Gailiaus teiginius, jog būdamas FNTT vadovu jis buvo neteisėtai spaudžiamas atleisti savo pavaduotoją V.Giržadą, taip pat į Valstybės saugumo departamento (VSD) kreipimąsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą bei Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisiją dėl šių teiginių, siūlo sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją.
Apie šią iniciatyvą jis pranešė žurnalistams po pirmadienį vykusio susitikimo su Seimo frakcijų seniūnais.
„Nors ir nesu didelis laikinųjų tyrimo komisijų šalininkas, šioje situacijos nematau kitos išeities, nes neatsakytų klausimų yra daug, mestas šešėlis ne tik aukščiausiems šalies vadovams, bet ir VSD. Visuomenė privalo žinoti tiesą ir neturėti dvejonių dėl pareigūnų ar institucijų skaidrumo bei valstybės vadovų galimai daromo poveikio teisėtvarkos institucijoms ar teismams“, - sako V.Gedvilas.
Seimo Pirmininko teigimu, šioje istorijoje mestas šešėlis ir Generalinei prokuratūrai, todėl jis tikisi atitinkamų šios institucijos vadovų veiksmų.
„Man nepriimtina, kad Generalinė prokuratūra jau kelintą kartą atsiduria dviprasmiškoje situacijoje, todėl manau, kad generalinis prokuroras turi prisiimti atsakomybę, o jeigu jis to nepadarys, Seimas artimiausiu metu, plenariniame posėdyje, turės nuspręsti dėl jo ataskaitos tinkamumo“, - teigia V.Gedvilas.
V.Gedvilo žodžiais, klausimai Seimo laikinajai tyrimo komisijai bus parengti artimiausiu metu, konsultuojantis su teisininkais ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetu.
Tuo tarpu Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius kritiškai vertina komisijos sudarymo iniciatyvą ir ją sieja su Darbo partija ir prezidento rinkimų kampanija. „Tai yra Darbo partijos iniciatyva ir jos pagrindinis tikslas yra prasidedanti prezidento rinkimų kampanija. Tą aš galiu labai aiškiai įvardinti. Mano įsitikinimu, tai iš tiesų yra prasta iniciatyva, ir aš čia neturiu ką daugiau komentuoti, jos potekstė, jos tikslas yra visiškai aiškūs“, - žurnalistams sakė komisijos sudarymo neremiantis A.Kubilius.
Nesutikdamas su tokiu vertinimu Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Uspaskichas tvirtino, kad tokia Seimo Pirmininko iniciatyva yra sveikintina.
„Nebuvo jokios kalbos, kad tai inicijuoja Darbo partija, už tai pasisakė 6 frakcijų atstovai. (...) Man gaila konservatorių, jie neturi kandidato į prezidentus, todėl dabar blaškosi, nežino, ką veikti per prezidento rinkimų kampaniją“, - sakė V. Uspaskichas.
Kadangi iš V.Gailiaus lūpų buvo mesti rimti kaltinimai VSD, politiko nuomone, Seimas turėtų tai tirti. „VSD - tai yra Valstybės saugumo departamentas ar gauja? Seimas ir ne kas kitas turi atsakyti į šitą klausimą, tai yra labai svarbūs dalykai. Seimo Pirmininko iniciatyva yra pagrįsta ir sveikintina, nes per daug yra klausimų viešojoje erdvėje, o valstybė yra parlamentinė“, - sakė V.Uspaskichas.
Seimo „tvarkiečių“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis žurnalistams sakė, kad laikinąją tyrimo komisiją būtina sudaryti, ir ją remia partijos „Tvarka ir teisingumas“ prezidiumas.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis neatmetė galimybės, kad kai kurios politinės jėgos galbūt bando suvedinėti sąskaitas su neįtikusiais pareigūnais.
„Aš bijau, kad kai kurios politinės jėgos, prisidengdamos V.Gailiaus istorija, bando galbūt suvedinėti sąskaitas ar su kažkuriais neįtikusiais teisėsaugos pareigūnais, ar su kažkokia valstybės institucija. (...) Aš matau, kad šalia noro išsiaiškinti yra noras truputį svetimomis rankomis pažarstyti žarijas“,- sakė E.Masiulis.
Jo teigimu, frakcija svarstys siūlomą iniciatyvą. „Reikia turėti aiškų klausimų ratą. Aš nesakau, kad nereikia tirti, bet iš tikrųjų reikia aiškiai susitarti, ką mes tirsime“, - sakė E.Masiulis.
Jis taip pat pažymėjo, kad tuos klausimus galėtų tirti ir Seime veikiantis Nacionalinio saugumo ir gynybos, Teisės ir teisėtvarkos komitetai, Seimo Antikorupcijos komisija.
