Kodėl Bendrosios pagalbos centras (BPC) negali nustatyti bent apytikslės žmogaus buvimo vietos, jeigu jis skambina iš telefono, kuriame nėra SIM kortelės?
Nors to reikalauja ir Lietuvos įstatymai, ir Europos Sąjungos direktyvos, į visa tai buvo numota ranka.
Tarėsi, tarėsi ir nesusitarė
„Tai buvo bendras politikų ir mobiliojo ryšio bendrovių susitarimas”, – vakar tikino Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius.
2000–2004 metais buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys savo akimis yra stebėjęs ne vieną mobiliojo ryšio operatorių pasitarimą su politikais.
Buvo svarstoma, kaip padaryti, kad BPC galėtų nustatyti ne tik skambinančiojo iš telefono su SIM kortele, bet ir be jos buvimo vietą.
„Iš pradžių buvo ginčytasi, kas už įrangą turi mokėti.
Kai paaiškėjo, kad valstybė, ši problema ir toliau buvo mėtoma kaip karšta bulvė.
Operatoriai vis tikino, kad ši užduotis jiems per sunki, o politikams vaidenosi, kad įdiegus įrangą jų kas nors puls sekti”, – „Lietuvos rytui” kalbėjo S.Buškevičius.
Apgavo ir Europos Komisiją
Nustatyti skambinančiojo buvimo vietą visas Europos Sąjungos valstybes įpareigoja speciali direktyva.
2008 metais už jos nesilaikymą Lietuvą ir dar keturias ES šalis Europos Komisija buvo padavusi į Europos teisingumo teismą.
Po metų Europos Komisija savo ieškinį atsiėmė. Ją įtikino Lietuvos paaiškinimas, kad viskas greitai bus sutvarkyta.
„Europos Komisijai išsiųsta Lietuvos ataskaita buvo suklastota. Kas tai 2009 metais padarė, apgavo ne tik Europos Komisiją, bet ir Lietuvą.
Ant jų sąžinės šiandien guli ne tiktai šeštadienį nužudytos merginos, bet ir nemažai kitų žmonių kraujas”, – sakė S.Buškevičius.
Už Lietuvos ataskaitos suklastojimą, politiko teigimu, atsakomybę turi prisiimti Seimas, Vyriausybė, Prezidentūra ir Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).
„RRT vadovas žinojo, kad ES teisės aktai yra nevykdomi, nors jis kiekvienais metais turi pateikti ataskaitą Seimui ir Vyriausybei.
Galvota labai lietuviškai – ai, nebus čia tos tragedijos, sutaupysime, ir visiems bus gerai. O dabar ieškoma atpirkimo ožių, nors tai žinojo visi”, – įsitikinęs buvęs Seimo narys.
Landos – jau užuomazgose
„Tegul tos merginos mirtis slegia sąžinę tų politikų, kurie patys puikiai žino, ko nepadarė sėdėdami vienos ar kitos valstybės institucijos kėdėje ir būdami atsakingi už BPC įkūrimą ir efektyvią veiklą”, – vakar kalbėjo buvusi Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkė Nijolė Steiblienė.
Nuo pat tos dienos, kai ES įpareigojo Lietuvą steigti BPC, jos kūrimo skaidrumas kėlė įtarimų.
Dar 2002 metais Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į Valstybės kontrolę prašydama atlikti lėšų, panaudotų steigiant BPC, efektyvumą ir pasiektų rezultatų vertinimą.
„Kiek prisimenu, jau tada Valstybės kontrolė klausė, ar BPC galės teikti reikiamą pagalbą nelaimės ištiktiems žmonėms.
Be to, labai įsiminė tai, kad tikrintojai konstatavo netaupų lėšų panaudojimą, nereikalingos kompiuterinės technikos įsigijimą ir, svarbiausia, atsakomybės stoką”, – prisiminė N.Steiblienė.
Tuomet Valstybės kontrolė rekomendavo kontroliuoti lėšas šiam centrui kurti bei būtinybę įkurti vieną bendrą struktūrą, kuri būtų atsakinga už BPC įkūrimą.
„Nuo 1997 iki 2013 metų daug kartų keitėsi valdžios: vyriausybės, Seimai, ministrai, departamentų vadovai, o Lietuvos piliečiai ir po 16 metų mirties akivaizdoje taip ir nesulaukia skubios pagalbos.
Išmėtyta 84 milijonai litų, o pagalbos kaip nėra taip nėra.
Manau, kad daugelis tų politikų turėtų susirinkti prie šios merginos kapo ir pasimelsti už savo nuodėmes”, – piktinosi N.Steiblienė.
Suskubo ieškoti kaltųjų
Po šeštadienio tragedijos kaltų pradėjo ieškoti ir Vyriausybė, ir Seimas.
Jų akiratyje atsidūrė dvi tarnybos – BPC ir RRT.
Jų vadovai kaltės kratosi ir dėl nesuteiktos pagalbos kaltina vienas kitą.
Pasak BPC vadovo Artūro Kedavičiaus, teisinė šio reikalo pusė yra sutvarkyta – Elektroninių ryšių įstatymas numato, kad kartu su pagalbos skambučiais turi būti siunčiami ir skambinančiojo vietos nustatymo duomenys, o RRT direktoriaus įsakymu yra patvirtintas tvarkos aprašas, kuriame detalizuota, kaip tai turi būti daroma.
RRT vadovas Feliksas Dobrovolskis teigė, kad santykius su operatoriais turėtų aiškintis ne jis, o BPC.
Esą A.Kedavičiaus įstaiga turėtų pasidomėti, kodėl tik „Tele2” atsiunčia duomenis pagal telefono IMEI, o kiti operatoriai to nedaro. Beje, „Tele2” tokiai įrangai įdiegti išleido 1,49 mln. litų, kuriuos bendrovei kompensavo valstybė.
Neišsakė aiškios pozicijos
„Omnitel” ir „Bitės” atstovai teigia, kad yra galimybė nustatyti telefono be SIM kortelės apytikslę buvimo vietą, tačiau bendrovės neturi įrangos, kuria galėtų šiuos duomenis automatiškai perduoti BPC.
Apie naujos įrangos įsigijimą esą ne kartą diskutuota su BPC, tačiau jos vadovas neišsakė aiškios pozicijos, kad tokios paslaugos jiems tikrai reikia.
Policijai svarbu greitis
Pastaruoju metu nemažai kritikos sulaukiantis policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis „Lietuvos rytui” prisipažino, kad jam buvo žinoma problema, kad ne visi operatoriai BPC teikia skambinančiojo buvimo vietą, kai telefone nėra SIM kortelės.
Nors apie tai buvo diskutuota ne viename pasitarime, konkretūs operatoriai, anot S.Skvernelio, nebuvo įvardyti iki nelaimės Panevėžio rajone.
„Tokia paslauga labai reikalinga, kad galėtume bent apytiksliai orientuotis, kur yra pagalbos prašantis žmogus, ir pasiųsti savo pajėgas”, – sakė Lietuvos policijos vadovas.
Pasak S.Skvernelio, operatorių teikiami duomenys BPC yra ypač vertingi tada, kai reikia žaibiškos reakcijos, kitais atvejais, kai ieškoma pasiklydusių grybautojų ar kažkur užtrukusių žmonių, policija turi pakankamai savų technikos priemonių, kad nustatytų jų buvimo vietą, bet tam reikia daugiau laiko.”
