Tuo įsitikinęs Vilniuje viešėjęs psichologas, savižudybių prevencijos ekspertas, profesorius iš Kanados Brianas L.Mishara.
„Jei per metus norite sumažinti savižudžių skaičių Lietuvoje, pirmiausia pasirūpinkite tais, kurie jau mėgino nusižudyti, kurie buvo sustabdyti nuo savižudybės“, – sakė jis.
Profesorius mano, kad kol žmogus po mėginimo žudytis guli ligoninėje, bet kokia pagalba bus neveiksminga: „Svarbiausia, ką su tais žmonėmis darome po to, kai jie išeina iš ligoninės“.
Kitose šalyse savižudybių sumažėjo, kai jiems kas savaitę buvo pradėta skambinti ir klausti, kaip jiems sekasi, tie žmonės buvo padrąsinti gerti paskirtus vaistus, suteikta kita reikiama pagalba.
„Tai išgelbėtų gyvybes“, – įsitikinęs jis.
Panašiai veikia ir atvirukai ar trumposios žinutės. Kai kuriose šalyse visi iš gyvenimo pasitraukti mėginę žmonės išėję iš ligoninės kartą per savaitę gauna atviruką ar trumpąją žinutę su palaikymo tekstu, klausimu „kaip sekasi?“, priminimu, kad visuomet gali skambinti ir prašyti pagalbos.
„Reikia, kad kažkas koordinuotų šį procesą“, – aiškino profesorius.
Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos docentas Arūnas Germanavičius mano, kad Lietuvoje ši prevencijos priemonė galėtų sumažinti kaimiškose vietovėse gyvenančių žmonių savižudybių skaičių. „Socialiniai darbuotojai ne visada gali aplankyti tuos, kurie gyvena atokiose vietovėse. Skambutis ar išsiųsta žinutė galėtų sustabdyti juos nuo savižudybės“, – sakė docentas.
Lietuvoje didžiausia savižudybės rizika yra tarp 45–59 metų vyrų, gyvenančių kaimuose. Jie išsiskyrę, gyvena vieni ir dažnai yra įnikę į alkoholį.
Kad paprastas pokalbis, jausmas, jog esi ne vienas, gelbsti gyvybes, parodė ir kitas pavyzdys. Vieno Kanados miesto policija pastebėjo problemą – vis dažniau sunkumų neatlaikę pareigūnai imdavo žudytis.
Kad sumažintų policininkų savižudybių, vadovybė įsteigė pagalbos liniją policijos viduje, kad policininkai galėtų paskambinti, kai patiria sunkumų. Ši linija labai pasitarnavo stresą patiriantiems pareigūnams, savižudybių gerokai sumažėjo.
Kito miesto, kuriame jaunuoliai dažnai pasikardavo rūbų spintose, meras neapsikentęs ėmė raginti žmones išmesti tokias spintas, kuriose yra virbas drabužiams kabinti ir ant kurio nelaimėliai rišdavo virves. Žmonės paklausė mero ir masiškai atsisakė tokių spintų.
Profesorius B.L.Mishara mano, kad svarbiausia buvo asmeninis mero dėmesys problemai. Savižudybių sumažėjo dėl to, kad jis asmeniškai ėjo pas žmones ir kalbėjo apie tai.
Nemažai šalių Europoje sumažino savižudybių skaičių, kai tam tikri nereceptiniai vaistai, kuriais žmonės dažnai nutraukdavo savo gyvybes, imti pardavinėti mažomis pakuotėmis ir tik po vieną pakuotę vieno pirkimo metu.
„Jau nebebuvo taip lengva nusinuodyti. Jei kas norėjo gauti 100 tablečių, turėjo eiti į vaistinę kelis kartus, kad nusipirktų reikiamą skaičių. Kadangi savižudybė – impulsyvus veiksmas, žmogui ir noras žudytis praeina, kol jis įsigyja reikiamą skaičių tablečių“, – pasakojo svečias iš Kanados.
Diskusiją apie savižudybių prevenciją, kurioje pasisakė profesorius B.L.Mishara, organizavo „Global Lithuanian Leaders“ ir „Jaunimo linija“.
Pokalbyje dalyvavo liberalas Gintaras Steponavičius, architektas Algirdas Kaušpėdas, „Jaunimo linijos“ vadovas psichologas Paulius Skruibis, psichiatrė Palmira Rudalevičienė, Lietuvos psichologų sąjungos prezidentas Evaldas Kazlauskas, kiti savižudybių prevencija susidomėję specialistai.
