Štai verslininkas Ž.Garšva po penkerių metų blaškymosi pagaliau nusprendė, kad jo pasaulėžiūrą geriausiai atitinka Socialdemokratų partija, ir pasiprašė į ją priimamas.
Tokį kauniečio žingsnį palaimino ne bet kas, o iškart du svarbūs socialdemokratai: sveikatos apsaugos ministras V.Andriukaitis ir susisiekimo ministras R.Sinkevičius, suraitė parašus po rekomendacijomis priimti klajūną į bičiulių būrį.
Su Ž.Garšvos biografija išsamiai susipažinusius ministerijų vadovus tikriausiai sužavėjo neįtikėtini šio verslininko politiniai posūkiai, kurie primena įveiktą sudėtingą maršrutą orientacininkų varžybose.
Dar 2008-ųjų Seimo rinkimuose jis buvo Liberalų ir centro sąjungos kandidatas, į Kauno tarybą pateko „tvarkiečių” gretose, bet netrukus prisijungė prie sostinės mero A.Zuoko įkurtos partijos Sąjungos TAIP.
Tačiau neįtiko niekas, nes kaskart norėjosi vis ramesnės užuovėjos.
Laimei, pasipainiojo socialdemokratai, stiprinantys savo pozicijas laikinojoje sostinėje.
Panašių veiksmų ėmėsi ir kitas Kauno tarybos narys K.Mikėnas.
Buvęs skandalingojo V.Šustausko bendražygis turbūt suprato, jog jo perspektyvos tyliai nykstančioje Liberalų ir centro sąjungoje labai miglotos, todėl užsimanė tapti konservatoriumi.
Šį politiką, ko gero, sužavėjo kito artimo V.Šustausko bičiulio G.Budniko sėkmė. Kelias partijas pakeitęs buvęs krepšininkas irgi rado konservatorių prieglobstį ir sugebėjo išsaugoti vietą Kauno taryboje.
Jau net įdomu darosi: kas sugebės daugiau politinių perbėgėlių sušildyti – kairieji ar dešinieji?
