„Šiemet mūsų rajone vilkai sudraskė jau pusšimtį avių. Kas trys keturios naktys jie vis ką nors papjauna: avį, ožką, veršelį. Su visomis grandinėmis išsitempia šunis”, – kalbėjo apie 500 avių auginantis Anykščių rajono ūkininkas Žilvinas Augustinavičius.
Vilkai, išpuolį pavasarį surengę tiesiog jo tvarte, išskerdė 11 avių. Dar keturios apkandžiotos vėliau nugaišo.
Vidutiniškai viena avis kainuoja apie 400–500 litų.
Tačiau pinigais niekas neįvertino to, kad žvėrių išgąsdintos ėringos avys persileido ir ūkis prarado dar apie 70 ėriukų.
Pastarojo vilkų išpuolio Ž.Augustinavičius sulaukė visai neseniai.
Plėšrūnų nesustabdė nė elektrinis tinklo aptvaras. Garde buvo jaunos šiųmetės avys bandai atnaujinti. Penkioms jų vilkai sukandžiojo kaklus, viena nugaišo.
Leido nušauti vieną žvėrį
Anykščių rajono seniūnijos rinko duomenis, kiek žalos pridarė plėšrūnai. Po to savivaldybė kreipėsi į Aplinkos ministeriją prašydama, kad ji leistų sumedžioti keletą vilkų ir ne medžioklės sezono metu.
„Viskas baigėsi tuo, kad buvo gautas leidimas vienam raišam vilkui nušauti. Matyt, kol Turniškėse vilkai šunų nepradės pjauti, problemos ministerija taip ir neįžvelgs”, – karčiai juokavo Ž.Augustinavičius.
Ministerija parengė tvarką, pagal kurią nuo spalio 1-osios turėtų būti kompensuojama vilkų padaryta žala.
Tačiau ar ji bus taikoma atgaline data, ar bus atlyginta už jau prarastus gyvulius, kol kas neaišku.
„Pagal tą metodiką, kuri numatyta, skaičiai – lyg patyčios. Ar vilkas gerą ėriavedę paskers, ar karvę, gyvulio vertę numatyta skaičiuoti pagal tuo metu egzistuojančią supirkimo kainą. Už produktyvų gyvulį siūloma karvienos supirkimo kaina”, – kalbėjo ūkininkas.
Skaičiuoja nuostolius
Vedančių savo vaikus į medžioklę žvėrių nesustabdo jokie elektriniai piemenys. Švenčionių rajone ūkininkaujanti Gintautė neseniai pati iš vilko nasrų ištraukė avį, kai plėšrūnas įsisuko į jauniklių gardą.
„Vilkai papjovė šešias avis. Pati juos pamačiau, suskubau išbaidyti. Kitaip būtų dar daugiau išskerdę”, – pasakojo ūkininkė.
Šešių gyvulių netekusi moteris neseniai sulaukė dalinės kompensacijos: 400 litų, o viena vokiečių juodgalvė avis kainuoja 650 litų.
„Jei jau vilkai įrašyti į Raudonąją knygą, tesugalvoja jais besirūpinanti Aplinkos ministerija kompensuoti už gardų aptvarą ar atlyginti visą žalą.
Juk nuostoliai – ne tik prarasta avis. Kartu prarandama ir išmoka, kurią gyvulius auginantys ūkininkai gauna už galvijus ar ėriavedes”, – kalbėjo Gintautė.
Tvarka – vis dar neaiški
Nuo spalio 1-osios įsigalios Medžiotojų įstatymo pakeitimai, numatantys galimybę atlyginti žalą, kurią ūkiams padaro vilkai.
Tačiau, ūkininkų nuomone, ta tvarka yra labai paini.
Daugiausia žalos vilkai pridaro Biržų, Zarasų rajonuose. Bet, anot Biržų rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjo Stepono Staškevičiaus, bendros kompensavimo tvarkos Lietuvoje nebuvo sukurta.
Ši savivaldybė bene vienintelė šalyje turėjo patvirtinusi savo simbolinio kompensavimo tvarką. Pavyzdžiui, už papjautą veršelį, kuris kainuoja apie 1000 litų, ūkininkui buvo sumokama 300 litų.
„Dabar jau ir to daryti nebegalime – Kaimo rėmimo programa baigėsi”, – sakė S.Staškevičius.
Iš pirmų lūpų
Valentinas Mazuronis
Aplinkos ministras
„Yra dvi nuomonės. Būtina saugoti vilkus, nes jų nėra per daug. Tačiau kiti mano, kad jų per daug ir juos reikia šaudyti.
Yra rajonų, kurių valdžia kreipiasi prašydama, kad leistume daugiau nušauti vilkų. Leidžiame nušauti vieną kitą žvėrį papildomai.
Bet bendrasis vilkų skaičius šalyje, anot mokslininkų, nėra didelis. Nėra ir galimybės taškytis leidimais: stebime, analizuojame situaciją rajonuose. Ūkininkai irgi turi stiprinti gyvulių apsaugą.”
