„Kaunui, įsikūrusiam unikalioje vietoje – dviejų didžiausių Lietuvos upių – Nemuno ir Neries santakoje, visais laikais garsėjusiam kaip upių miestas ir dar XIV a. metraštininkų pavadintam svarbiausiu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės uostu, tiesiog būtina atkurti savo istorinę tapatybę ir vėl susieti savo gyvenimą su šiomis upėmis“, – apvaliojo stalo diskusijoje sakė istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egidijus Aleksandravičius.
Jis pabrėžė, kad spalvotos burės ir upėje zujantys laiveliai urbanistinį peizažą papildytų judančios architektūros elementais, suteikiančiais miestui gyvybės ir energijos.
Idėja pastatyti mariną pramoginiams laivams, panašią į tą, kuri yra prie Kauno marių, kilo Kauno miesto tarybos nariui, Kauno technologijos universiteto docentui G.Labanauskui.
„Tai būtų ne ta prieplauka, kurią kitais metais žada statyti Kauno miesto savivaldybė, bet niekaip nesuranda tam lėšų. Toje prieplaukoje galėtų švartuotis tik 1–2 didesni laivai. Mūsų siūloma marina būtų tinkama pramoginiams laivams stovėti, juos aptarnauti, saugoti, žiemoti. Ir nereikėtų laukti valdžios malonių, mariną būtų galima statyti verslo lėšomis“, – sakė jis.
Diskusijoje buvo pripažinta, kad sukurti uosto infrastruktūrą prie Nemuno salos nebūtų lengva. Nemuno salos kanalas (senvagė) kaip laivybinis kelias nenaudojamas jau nuo 1974 metų. Aptartos kanalo išvalymo ir sutvarkymo darbų išlaidos, galimybės sudaryti sąlygas į krantą laivus iškelti žiemos metu.
Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas irgi teigė, kad aktyvi laivyba Kauno mariose akivaizdžiai parodo, jog Nemunas irgi to vertas.
Susitikime buvo nuspręsta sudaryti darbo grupę, kuri detaliai aptartų marinos idėjos įgyvendinimo etapus, parengtų projektą, numatytų finansavimo šaltinius.
Istorikas E.Aleksandravičius ketina parengti studiją, kurioje Kaunas būtų pristatytas kaip senasis istorinis uostamiestis. Vidaus vandens kelių direkcijos specialistai pateiks technines sąlygas Nemuno salos detaliajam planui rengti, nes jame bus numatyti laikinieji statiniai ir zonos, leisiančios saloje atsirasti jachtų ir valčių prieplaukoms bei paplūdimiams.
„Esu patenkintas šios diskusijos rezultatais, – teigė G. Labanauskas, – nes ji parodė, kad idėja įrengti mariną prie „Žalgirio“ arenos įgyvendinama, kad ją galime įkūnyti suvieniję miestą, upes ir laivus mylinčių miestiečių jėgas. Tikiu, kad rasis ir idėją finansuoti pasirengusių verslo atstovų, dabar tereikia mintis paversti kūnu, t.y. parengti projektą.“
