„Dalyvau ir dalyvausiu visuose renginiuose, kuriuose privalau dalyvauti kaip pirmininkaujančios ES Tarybai valstybės ministras. Tai nėra mano asmeninis įsipareigojimas - tai Lietuvos įsipareigojimas Europos Sąjungai. Gaila, kad kai kas pamiršo mūsų valstybės prisiimtus įsipareigojimus dar prieš pirmininkavimą“, - trečiadienį išplatintame pranešime cituojamas V.Mazuronis.
Jis pareiškė, kad viešojoje erdvėje pasigirdusius priekaištus, kad neva išlaidaujama važinėjant į tokias konferencijas, vertinąs tik kaip norą apšmeižti.
Antradienį TV3 Žinios pranešė, kad aplinkos ministras V.Mazuronis Afrikoje, Namibijoje, sprendžia dykumėjimo problemas, o jo ir dviejų pavaldinių komandiruotės kainavo beveik 35 tūkst. litų.
Aplinkos ministerijos teigimu, šis vizitas į Namibiją finansuojamas iš pirmininkavimo ES Tarybai lėšų, kurias skyrė Užsienio reikalų ministerija.
„Dalyvavimas Jungtinių Tautų kovos su dykumėjimu konvencijoje buvo numatytas dar 2011 metais. Tais pačiais metais pradėtos planuoti ir lėšos ES Tarybos pirmininkavimu“, - rašoma pranešime.
Anot jo, V.Mazuronis Jungtinių Tautų kovos su dykumėjimu konvencijos šalių konferencijoje pristatė bendrą Europos Sąjungos šalių poziciją dykumėjimo klausimais.
Tačiau prieš dvejus metus, kai į tokią pačią konferenciją Pietų Korėjoje vyko du Aplinkos ministerijos tarnautojai, tuometinis opozicijos lyderis V.Mazuronis kritikavo centro dešinės koaliciją ir jos premjerą Andrių Kubilių dėl nereikalingo išlaidavimo.
Jis spaudai ironizavo, kad valdininkų komandiruotę į Pietų Korėją domėtis, kaip sustabdyti dykumų plitimą pasaulyje, „galima paaiškinti paprastai: veikiausiai premjeras Andrius Kubilius jau supranta, jog pasibaigus jo valdymui Lietuvoje ir liks dykuma“.Nuo liepos Lietuva pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai.
Dabar V.Mazuronio vadovaujama Aplinkos ministerija pabrėžia, kad Jungtinių Tautų konvencija dėl kovos su dykumėjimu - viena iš trijų tarptautinių sutarčių, kurioms pradžią davė istorinis viršūnių susitikimas Rio de Žaneire 1992 metais. Ji kartu su Klimato kaitos ir Biologinės įvairovės konvencijomis padeda spręsti pasaulines darnaus vystymosi ir aplinkos kokybės išsaugojimo problemas.
„Konferencijos Vindhuke dalyviai, remdamiesi ekspertų išvadomis, įvertins, kaip, įpusėjus terminui, sekasi įgyvendinti Dešimtmetę kovos su dykumėjimu strategiją, ir nuspręs, kokių veiksmų reikia imtis, kad būtų pasiekti jos tikslai. Jie aptars, kokius teisės aktus būtina priimti, siekiant įgyvendinti JT darnaus vystymosi konferencijos „Rio+20“ siūlymus, skirtus ateityje visiškai sustabdyti dirvožemio ir žemių degradavimą pasaulyje“, - teigiama ministerijos pranešime.
