„Dalyvau ir dalyvausiu visuose renginiuose, kuriuose privalau
dalyvauti kaip pirmininkaujančios ES Tarybai valstybės ministras.
Tai nėra mano asmeninis įsipareigojimas - tai Lietuvos
įsipareigojimas Europos Sąjungai. Gaila, kad kai kas pamiršo mūsų
valstybės prisiimtus įsipareigojimus dar prieš pirmininkavimą“, -
trečiadienį išplatintame pranešime cituojamas V.Mazuronis.
Jis pareiškė, kad viešojoje erdvėje pasigirdusius
priekaištus, kad neva išlaidaujama važinėjant į tokias
konferencijas, vertinąs tik kaip norą apšmeižti.
Antradienį TV3 Žinios pranešė, kad aplinkos ministras
V.Mazuronis Afrikoje, Namibijoje, sprendžia dykumėjimo problemas, o
jo ir dviejų pavaldinių komandiruotės kainavo beveik 35 tūkst.
litų.
Aplinkos ministerijos teigimu, šis vizitas į Namibiją
finansuojamas iš pirmininkavimo ES Tarybai lėšų, kurias skyrė
Užsienio reikalų ministerija.
„Dalyvavimas Jungtinių Tautų kovos su dykumėjimu konvencijoje
buvo numatytas dar 2011 metais. Tais pačiais metais pradėtos
planuoti ir lėšos ES Tarybos pirmininkavimu“, - rašoma pranešime.
Anot jo, V.Mazuronis Jungtinių Tautų kovos su dykumėjimu
konvencijos šalių konferencijoje pristatė bendrą Europos Sąjungos
šalių poziciją dykumėjimo klausimais.
Tačiau prieš dvejus metus, kai į tokią pačią konferenciją
Pietų Korėjoje vyko du Aplinkos ministerijos tarnautojai, tuometinis
opozicijos lyderis V.Mazuronis kritikavo centro dešinės koaliciją
ir jos premjerą Andrių Kubilių dėl nereikalingo išlaidavimo.
Jis spaudai ironizavo, kad valdininkų komandiruotę į Pietų
Korėją domėtis, kaip sustabdyti dykumų plitimą pasaulyje, „galima
paaiškinti paprastai: veikiausiai premjeras Andrius Kubilius jau
supranta, jog pasibaigus jo valdymui Lietuvoje ir liks dykuma“.Nuo
liepos Lietuva pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai.
Dabar V.Mazuronio vadovaujama Aplinkos ministerija pabrėžia, kad
Jungtinių Tautų konvencija dėl kovos su dykumėjimu - viena iš
trijų tarptautinių sutarčių, kurioms pradžią davė istorinis
viršūnių susitikimas Rio de Žaneire 1992 metais. Ji kartu su
Klimato kaitos ir Biologinės įvairovės konvencijomis padeda
spręsti pasaulines darnaus vystymosi ir aplinkos kokybės
išsaugojimo problemas.
„Konferencijos Vindhuke dalyviai, remdamiesi ekspertų išvadomis,
įvertins, kaip, įpusėjus terminui, sekasi įgyvendinti Dešimtmetę
kovos su dykumėjimu strategiją, ir nuspręs, kokių veiksmų reikia
imtis, kad būtų pasiekti jos tikslai. Jie aptars, kokius teisės
aktus būtina priimti, siekiant įgyvendinti JT darnaus vystymosi
konferencijos „Rio+20“ siūlymus, skirtus ateityje visiškai
sustabdyti dirvožemio ir žemių degradavimą pasaulyje“, - teigiama
ministerijos pranešime.
