Po daugelio teisinių atidėliojimų Jungtinės Karalystės sostinėje pagaliau vėl atversta buvusių „Snoro“ banko savininkų išdavimo Lietuvai teisminė byla.
Praėjus daugiau nei 22 mėnesiams po Rusijos piliečio Vladimiro Antonovo ir Lietuvos piliečio Raimondo Baranausko suėmimo Londone, ketvirtadienį Vestminsterio magistratūros teisme startavo jų ekstradicijos bylos svarstymas.
Dar 2011-ųjų lapkritį Lietuvos prokurorai išdavė Europos arešto orderius (EAO), kuriais 38-erių V.Antonovas ir 55-erių R.Baranauskas kaltinami pasisavinę itin stambias sumas iš banko „Snoras“, šitaip nuvarydami jį į bankrotą.
Lietuvos generalinė prokuratūra 2012-ųjų birželį pateikė naujesnę EAO redakciją, bet jos esmė liko ta pati: reikalaujama abiejų buvusių bankininkų išdavimo, kad šie už inkriminuojamus rimtus finansinius nusikaltimus stotų prieš teismą Vilniuje.
Buvę „Snoro“ savininkai šiuos kaltinimus atmeta. Proceso metu jie patys ir jų pasamdyti britų teisininkų komandos mėgins įrodyti, jog yra politinio susidorojimo aukos. Esą aukščiausi Lietuvos politiniai pareigūnai ir partijos persekiojo ir sužlugdė tiek abu bankininkus, tiek ir jų finansų imperiją.
Posėdžiai tęsis dvi savaites. Tikimasi, kad nuo 2011-ųjų pabaigos bylą nagrinėjantis teisėjas Johnas Zani savo verdiktą paskelbs spalio mėnesio pabaigoje.
Ketvirtadienį abi pusės išdėstė savo argumentų ir kontrargumentų pagrindines tezes.
Vestminsterio teisme V.Antonovo advokatas Jamesas Lewisas eskalavo politinio susidorojimo versiją. Jis minėjo pavardes tų politikų, kurie neva vykdė „Snoro“ žlugdymo operaciją: banko duobkasiais įvardinti ne kas kitas, o prezidentė Dalia Grybauskaitė, jai artimas Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas bei visa Tėvynės Sąjungos partijos vadovybė, valdžioje buvusi nuo 2008-ųjų iki 2012-ųjų.
J.Lewisas teisėjui J.Zani paaiškino tokios neva vykusios politinės vendetos prieš V.Antonovą du pagrindinius motyvus.
Pirmasis: Lietuvos dešinieji esą politikai nebesutvardė savyje „antirusiškų sentimentų“. Antrasis: valdantieji „Snorą“ sužlugdė norėdami užčiaupti kritiškus straipsnius apie valdžią spausdinantį „Lietuvos ryto“ dienraštį.
Emocingoje kalboje, užsikirsdamas tik tuomet, kai reikėdavo ištarti itin sunkias britų ausiai lietuvių politikų pavardes, J. Lewisas pabrėžė, kad nuo 2011-ųjų „Snoro“ savininkai kontroliavo 34 procentus „Lietuvos ryto“ grupės akcijų.
Savo ruožtu, britų Karališkosios prokuratūros atstovas Johnas Hardy, atstovaujantis Lietuvos valstybės interesams, vadovavosi sausais skaičiais ir konkrečiomis datomis.
Jis patikino teisėją J. Zani, kad V.Antonovo ir R.Baranausko byloje nėra absoliučiai jokių politinių motyvų. Pastangas politizuoti šią bylą jis pavadino nesąmone.
„Tai – gryna kolosalaus mąsto finansinių machinacijų byla, kurios auka tapo bankas", – pabrėžė J. Hardy.
Britų prokuratūra žada įrodyti, kaip nuo 2008 rugpjūčio iki 2011 birželio R.Baranauskas ir V.Antonovas net 33 kartus pumpavo milijonines „Snoro“ banko lėšas į savo asmenines sąskaitas Šveicarijos bankuose „HSBC Private Bank SA“ ir „Julius Baer & Co AG'.
Vienas po kito buvo pateikti prokuratūros „smilkstantys ginklai“: konkrečios datos ir konkrečios sumos, kurias pasisavino V.Antonovas ir R.Baranauskas.
Rusas atliko 27 tokius pasisavinimo veiksmus, o lietuvis – likusius šešis, teigė J. Hardy.
Pavyzdžiui, 2008-ųjų lapkričio 19-ąją Lietuvos bankininkas iš „Snoro“ sąskaitos Frankfurto „Commerzbank“ banke į savo asmeninę sąskaitą Šveicarijoje pervedė 74 milijonus eurų, o 2009-ųjų rugpjūčio 17-ąją atliko dar keturis pavedimus: į jo sąskaitą Ciuriche tądien įplaukė dar 35 mln eurų. Vos po savaitės, – 2009-ųjų rugpjūčio 24-ąją iš „Snoro“ sąskaitos į R. Baranausko asmeninę sąskaitą „HSBC Brivate Bank SA“ atliko dar vieną multimilijoninį pavedimą.
Maždaug tuo pat metu pagrindinis „Snoro“ akcininkas V.Antonovas atliko kelis tuzinus pervedimų, dažniausiai naudodamasis „Snoro“ banko sąskaita Vienoje „Raffheisen Bank International“. Pavyzdžiui, 2009-ųjų lapkričio 5-ąją dieną atliko penkis pavedimus iš šios sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą šveicarų „Julius Baer“ banke, už bendrą bemaž 40 milijonų eurų sumą. 2010-ųjų rugsėjo 9-17-ą dienomis V.Antonovas atliko net 7 pavedimus, kurių bendra suma taip pat sukasi apie 40 mln eurų.
Retsykiais pervedimai buvo atliekami ne eurais, o JAV doleriais. Užfiksuotas bent vienas 10,680 mln dolerių tarptautinis pavedimas iš „Snoro“ sąskaitų į privačias banko savininkų sąskaitas.
„Paprastai šnekant, tai buvo vagystė. Bemaž pusė milijardo eurų (apie 1,7 mlrd litų) buvo pasisavinti iš „Snoro“. Būtent tai ir privedė banką prie nemokumo“,– tvirtino J. Hardy, pridurdamas, kad pagrindiniu smuiku šiose aferose griežė V.Antonovas, o R.Baranauskui teko kiek menkesnis vaidmuo.
Vestminsterio teisme teisėjui J.Zani taip pat teko išgirsti, kaip buvę „Snoro“ savininkai klastojo dokumentus, stengdamiesi sumėtyti pėdas. Lietuvos bankininkystės priežiūros institucijoms buvo pateikiami falsifikuoti dokumentai, kurių klastojimą neva inicijavo R.Baranauskas.
Teismo procesas tęsiasi.
