Tačiau be kovos prieš smurtą prieš moteris šeimoje ir gatvėje, be praktinės lyčių lygybės politikos čia neapseisime. Nors kažkodėl Lietuvoje apie lyčių lygybę kalbėti vis dar nepopuliaru, Skandinavijos valstybės – labai geras pavyzdys, kur aukšti ekonominės gerovės rodikliai akivaizdžiai įrodo, kad, jei visuomenėje daugiau socialinės ir lyčių lygybės, tuo visuomenė – labiau materialiai klestinti, joje žemesnis nusikalstamumo, ypač smurtinio, lygis, o žmonės laimingesni.
Sutinku su kriminologais ir politologais, kad kalbos apie mirties bausmės grąžinimą yra populizmas ir demagogija, bandymas pasinaudoti tragedija, siekiant susirinkti sau politinius taškus. Iš tiesų mirties bausmės grąžinimas nusikalstamumo situaciją ir atmosferą visuomenėje tik pablogins, nekalbant jau apie tai, kad toks sprendimas prieštarautų Lietuvos Konstitucijai ir Europos Sąjungos (ES) teisei.
Mirties bausmės grąžinimas būtų Lietuvos žingsnis atgal. Jei norime būti civilizuota visuomene, turime būti humaniški, ir galimybę pradėti gyvenimą iš naujo reikia suteikti ir nusikaltėliams, nes demokratinėje valstybėje žmogus turi turėti teisę į antrą šansą. Bausmė neturėtų būti dėl pačios bausmės, o dėl žmogaus galimybės pasikeisti. Tam reikia kalinčiųjų resocializacijos ir integracijos programų.
„Eurostat“ duomenimis, Lietuva kartu su Estija ir Latvija pirmauja pagal įkalintųjų skaičių (daugiau nei 250 asmenų - 100 tūkst. gyventojų) ES. Danijoje, Suomijoje ir Švedijoje šis skaičius - mažiausias ir nesiekia 100. Vidutiniškai Lietuvoje per metus tenka 7,7 žmogžudystės 100 tūkst. gyventojų, Danijoje šis skaičius siekia 1,33, Suomijoje – 2,14, Švedijoje – 0,94 (2008-2010 m. duomenimis). 2010 m. Vilniuje užregistruotos 27 žmogžudystės, Kopenhagoje – 7, Osle – 5.
