Praėjus daugiau nei 22 mėnesiams po Rusijos piliečio V.Antonovo ir Lietuvos piliečio R.Baranausko suėmimo Londone, vakar Vestminsterio magistratūros teisme pradėta nagrinėti jų ekstradicijos byla. Apie tai rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Dar 2011-ųjų lapkritį Lietuvos prokurorai išdavė Europos arešto orderius, kuriais 38-erių V.Antonovas ir 55-erių R.Baranauskas kaltinami pasisavinę itin stambias sumas iš banko „Snoras” ir taip nuvarę jį į bankrotą.
Lietuvos generalinė prokuratūra 2012-ųjų birželį pateikė naujesnę Europos arešto orderio redakciją, tačiau jos esmė liko ta pati: reikalaujama abiejų buvusių bankininkų išdavimo, kad jie dėl sunkių finansinių nusikaltimų stotų prieš teismą Vilniuje.
Buvę „Snoro” savininkai kaltinimus atmeta. Jie patys ir jų pasamdyti britų teisininkai mėgins įrodyti, kad yra politinio susidorojimo aukos.
Esą aukščiausi Lietuvos politiniai pareigūnai ir partijos persekiojo ir sužlugdė tiek abu bankininkus, tiek ir jų finansų imperiją.
Įvardijo banko duobkasius
Posėdžiai truks dvi savaites. Tikimasi, kad nuo 2011-ųjų pabaigos bylą nagrinėjantis teisėjas Johnas Zani savo sprendimą paskelbs spalio mėnesio pabaigoje.
Vakar abi pusės išdėstė savo argumentų ir kontrargumentų pagrindines tezes.
Vestminsterio teisme V.Antonovo advokatas Jamesas Lewisas bandė pagrįsti politinio susidorojimo versiją.
Jis nurodė pavardes tų politikų, kurie vykdė „Snoro” žlugdymo operaciją: banko duobkasiais įvardyti prezidentė Dalia Grybauskaitė, jos patikėtinis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas ir visa konservatorių vadovybė, valdžioje buvusi nuo 2008-ųjų iki 2012-ųjų.
J.Lewisas teisėjui J.Zani paaiškino du pagrindinius politinio susidorojimo su V.Antonovu motyvus.
Pirmasis: Lietuvos dešinieji politikai negalėjo sutramdyti savyje antirusiškų emocijų.
Antrasis: valdantieji „Snorą” sužlugdė norėdami užčiaupti kritiškus straipsnius apie valdžią spausdinantį „Lietuvos ryto” dienraštį.
Emocingai kalbėdamas ir užsikirsdamas tik tuomet, kai reikėdavo ištarti itin sunkias britų ausiai lietuvių politikų pavardes, J.Lewisas pabrėžė, kad nuo 2011-ųjų „Snoro” savininkai kontroliavo 34 proc. „Lietuvos ryto” grupės akcijų.
Bankas tapo auka
Britų karališkosios prokuratūros atstovas Johnas Hardy, atstovaujantis Lietuvai, vadovavosi sausais skaičiais ir konkrečiomis datomis.
Jis patikino teisėją J.Zani, kad V.Antonovo ir R.Baranausko byloje nėra jokių politinių motyvų, o pastangas politizuoti šią bylą pavadino nesąmone: „Tai – didžiulė finansinių machinacijų byla, kurios auka tapo bankas.”
Britų prokuratūra žada įrodyti, kaip nuo 2008-ųjų rugpjūčio iki 2011-ųjų birželio R.Baranauskas ir V.Antonovas net 33 kartus pumpavo milijonines „Snoro” banko sumas į asmenines sąskaitas Šveicarijos bankuose „HSBC Private Bank SA” ir „Julius Baer & Co AG”.
Vienas po kito buvo pateikti prokuratūros argumentai: konkrečios datos ir konkrečios sumos, kurias pasisavino V.Antonovas ir R.Baranauskas.
Kas griežė pirmu smuiku?
„Rusas atliko net 27 tokius pasisavinimo veiksmus, o lietuvis – likusius šešis. Paprastai šnekant, tai buvo vagystė.
Iš „Snoro” buvo pasisavinta bemaž pusė milijardo eurų (apie 1,7 mlrd. litų. – Red.).
Būtent tai ir padarė „Snoro” banką nemokų”, – vakar teisme tvirtino J.Hardy.
Jis tikino, kad pagrindiniu smuiku šiose aferose griežė V.Antonovas, o R.Baranauskui teko menkesnis vaidmuo.
Teisėjui J.Zani taip pat teko išgirsti, kaip buvę „Snoro” savininkai klastojo dokumentus, stengdamiesi sumėtyti pėdas.
