Norint, kad pataisos būtų priimtos, reikia sulaukti 94 Seimo narių palaikymo, tad dėl šių konstitucinių pataisų Seimas vėl turės balsuoti artimiausiu metu. Jei joms bus pritarta, dėl jų galima bus balsuoti tik po trijų mėnesių, jos taip pat turės sulaukti absoliučios Seimo narių daugumos – 94 Seimo narių palaikymo.
Seimo narys Jurgis Razma pasiūlė iš Seimo darbotvarkės Konstitucijos 74 straipsnio projekto svarstymą išbraukti - jo manymu, toks svarstymas imituotų tik Seimo darbą. Tokiam pasiūlymui nepritarė dauguma Seimo narių. Prieš J.Razmos pasiūlymą balsavo 50 Seimo narių, susilaikė 26.
Bus išvengta fragmentiškumo
Seimo TTK pirmininko Juliaus Sabatausko nuomone, papildant Konstitucijos 74 straipsnį nuostata, kad įstatymas, o ne Konstitucija apspręstų teisines pasekmes asmeniui, apkaltos proceso tvarka pašalintam iš pareigų, būtų galima išvengti fragmentiškumo. Esą vien tik Konstitucijos 56 straipsnio keitimo nepakanka įgyvendinti Europos žmogaus teisių teismo sprendimą.
Sprendžiant kandidatavimo galimybes po pašalinimo per apkaltą TTK klausymuose nutarta Konstituciją keisti minimaliai, konkrečias sankcijas išvardinant įstatymuose.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Konstitucijos komisija pasiūlė tobulinti TTK pateiktą Konstitucijos 74 straipsnio papildymo projektą.
J.Razmos nuomone, pateikta abstrakti Konstitucijos pataisa, o taip pat nepateikiamas konstitucinio įstatymo projektas, kuriame būtų aiškiai nurodyta, kiek metų apkaltos būdu pašalintas asmuo negalėtų būti renkamas, ar skiriamas į Konstitucijoje numatytas renkamas pareigas.
„Sprendimas labai panašus į Konstitucijos komisijos siūlymą, tačiau šiek tiek kitoks, nenustatant konkrečių aplinkybių, kurios būtų apibrėžtos jau įstatyme“, – po komiteto posėdžio kalbėjo J.Razma.
Klausimas dėl R.Pakso – vilkinamas
Petro Gražulio įsitikinimu, jau greitai bus dešimt metų, kai valstybėje esą buvo įvykdytas perversmas – apkaltos būdu buvo pašalintas tuometis prezidentas Rolandas Paksas: „Šis klausimas vilkinamas. Manau, reikėtų priimti siūlomą Konstitucijos 74 str. papildomo projekto įstatymą, o tuomet įpareigoti Seimą priimti reikiamus įstatymus.“
Komiteto vadovo teigimu, tokia formuluotė pasirinkta, nes Konstitucija nustato kelias pareigybes, iš kurių pašalinama per apkaltą, ir skirtingoms pareigybėms galėtų būti taikomos skirtingos sankcijos.
„Yra kelios pareigybės – tai ir prezidento, ir Seimo nario, ir Vyriausybės nario, ir Konstitucinio Teismo teisėjo, Aukščiausiojo Teismo teisėjo, Apeliacinio teismo teisėjo, – kuriems nustatoma tokia galimybė – už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą būti pašalintiems iš pareigų apkaltos proceso tvarka.
Todėl konkrečias aplinkybes, terminus, kada tie asmenys galėtų vėl užimti tas pareigas, turėtų nustatyti įstatymas, nes jos gali skirtis, diferencijuotis“, – sakė J.Sabatauskas.
„Skirtingai kategorijai asmenų terminas gali būti skirtingas, sakysime, teisėjams jis gali būti absoliutus, nes visada kiltų bylos dalyvių klausimas dėl nušalinimo, pagrindas nušalinti visada būtų. Įsivaizduojate darbą teisėjo, kuris nuolat sulaukia reikalavimo nusišalinti?“ – kalbėjo komiteto pirmininkas.
Įgyvendinamas EŽTT sprendimas
Pernai gruodį Seimas po pateikimo pritarė Konstitucijos pataisų projektui, kuris po apkaltos draustų į Seimą kandidatuoti ketverius metus, tačiau svarstymui į plenarinių posėdžių salę jau grįš TTK siūlomas variantas.
Projektą taip pat svarsčiusi papildomai paskirta Konstitucijos komisija savo variante siūlė po apkaltos drausti kandidatuoti 8 metus ir sankciją įrašyti į Konstituciją, tačiau Seimas nepritarė tokioms pataisoms.
Konstitucijos pataisomis siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo rinkimuose. EŽTT konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam Rolandui Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
Tam, kad pagrindinis šalies įstatymas būtų pakeistas, už tai du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
