Už Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) nutarimo projektą, kuriuo siūlyta nepritarti ataskaitai, antradienį balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo 18, susilaikė 12 parlamentarų. Už tokį projektą balsavo „darbiečiai“, „tvarkiečiai“, liberalai, didesnė dalis socialdemokratų, „Drąsos kelio“ partijos frakcijos atstovai, prieš buvo arba susilaikė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos parlamentarai, visi, išskyrus du, konservatoriai.
Taip pat 60 parlamentarų buvo už tai, kad komitetas parengtų Seimo nutarimo projektą dėl siūlymo atleisti generalinį prokurorą, šeši buvo prieš, šeši susilaikė.
Prezidentė D.Grybauskaitė pareiškė, kad tiesioginį interesą turinčios teisiamos Darbo partijos balsais paremta Seimo nuomonė nėra pagrindas atleisti generalinį prokurorą.
„Su Konstitucija prasilenkiantys Seimo sprendimai gresia teisėsaugos institucijų politizavimu“, - sako D.Grybauskaitė, kurios nuomonę perdavė jos vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė.
Parlamentarai antradienį nepritarė prokuratūros praėjusių metų veiklos ataskaitai ir pavedė Teisės ir teisėtvarkos komitetui parengti Seimo nutarimo projektą dėl siūlymo atleisti generalinį prokurorą D.Valį iš pareigų.
Kritikavo reformą
Seimas pavasario sesijoje yra priėmęs Seimo statuto pataisas, kurios atveria kelią atleisti iš pareigų institucijų vadovus, kurių veiklos ataskaitai nepritariama.
Seimo TTK pirmininkas Julius Sabatauskas atsakydamas į Seimo narių klausimus dėl projekto pažymėjo, jog komitetui nerimą kelia, kad per pastaruosius metus į Generalinės prokuratūros sistemą neatėjo nė vienas naujas prokuroras.
„Per pastaruosius metus Generalinės prokuratūros nepapildė nė vienas naujas prokuroras, tai komitetui kelia nerimą. Per tą laiką išėjo iš prokuratūros 51 prokuroras, 11 iš jų nesutiko su siūlomomis pareigomis dėl prokuratūros pertvarkos“, - sakė komiteto vadovas.
Pasak jo, 36 prokurorai darbą paliko suėjus pensiniam amžiui.
„Tai, kad neatėjo nė vienas naujas prokuroras arba prokuroro padėjėjas, kelia nerimą, nes tai institucija, kurioje ir bylų skaičius nemažas, išeinant patyrusiems prokurorams, mūsų manymu, prokuratūrai didelė netektis“, - kalbėjo TTK pirmininkas.
Prieš TTK siūlymą pasisakęs Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius sakė, jog toks sprendimas nukreiptas ne prieš generalinį prokurorą, o prieš jį paskyrusią prezidentę Dalią Grybauskaitę.
„Šitoj vietoj komitetas parodė nepagarbą visam Seimui, pateikdamas nekvalifikuotą išvadą. Jei norima svarstyti Generalinės prokuratūros veiklą, reikia svarstyti visiškai kitaip. Ir šitoj vietoj, aš galvoju, pagrindinė priežastis, kodėl siūloma priiminėti tokius sprendimus, yra visai kita - ne generalinis prokuroras yra taikinys, taikinys yra prezidentė ir valdančioji koalicija, partijos, nukentėjusios nuo generalinio prokuroro veiklos, (siūlo tokią išvadą - red.)“, - sakė A.Kubilius, kurio pasisakymas pirmininkaujančio socialdemokrato Algirdo Syso buvo nutrauktas, pasibaigus numatytam laikui.
Konservatorius Kęstutis Masiulis sakė, jog tokiu nutarimo projektu Seimas neigiamai įvertina ataskaitą, tačiau nepateikia konkrečių priekaištų.
„Man nepriimtina, kada sakoma, kad svarstoma ataskaita, ir ji neigiamai įvertinama, o nėra jokių argumentų (...) Ką gerinti? Literatūrinį žanrą, daugiau grafikų nupaišyti? Formulių, skaičių?“, - sakė K.Masiulis.
Jiems oponavę „Drąsos kelio“ frakcijos atstovai kėlė versiją, esą konservatoriai generalinį prokurorą gina tikėdamiesi palankaus sprendimo buvusio įtakingo konservatoriaus Vito Matuzo byloje, kurioje jis įtariamas sukčiavimu.
„Ar prokuroras yra laisvas, ar jo neveikia įvairios grupuotės? Dėl politinių įtakų, galiu užduoti klausimą, generaliniam prokurorui ir A.Kubilkiui. Kas vyko penktadienį, kai buvo sušaukti prokurorai iš Panevėžio, ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (pareigūnai - red.), ir kaip tai susiję su šitos dienos svarstymu? Labai tikėtina, ir aš turiu tokią pirminę informaciją, kad buvo kalbama apie V.Matuzo, primenu, tai yra labai svarbus konservatorių partijoj žmogus, bylą. Noriu užduoti prokurorui klausimą, kur ta byla? Daugiau kaip metai praėjo, mes nieko negirdim paie V.Matuzo bylą“, - sakė Povilas Gylys.
Pagal Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto parengtą ir Seimo priimtą nutarimą, „prokuratūros 2012 metų veiklos ataskaitoje pateikti duomenys ir vertinimai yra deklaratyvūs ir neatspindi realios padėties prokuratūros institucijai atliekant valstybės pavestas funkcijas“.
Tuo pačiu dokumentu norima nustatyti prokuratūros 2013–2016 metų prioritetines veiklos kryptis. Tarp jų - baudžiamojo persekiojimo stiprinimas dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų padarytų nusikaltimų, vaikų seksualinio išnaudojimo, neteisėto praturtėjimo ir nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, nusikalstamų veikų elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, kontrabandos, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir kt.
Projekte prokuratūra raginama stiprinti kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo kontrolę, labiau ginti viešąjį interesą, vaikų teises, tobulinti prokuratūros administravimą ir išteklius.
Birželio 25 dieną parlamentarai nepritarė Generalinės prokuratūros praėjusių metų veiklos ataskaitai. Už pritarimą ataskaitai balavo 31 parlamentaras, prieš buvo 28, 32 susilaikė.
Vėliau Seimo frakcijose lankęsis generalinis prokuroras D.Valys teigė, kad Seimo nariai dezinformuojami siekiant jo atleidimo.
Seimas pavasario sesijoje yra priėmęs Seimo statuto pataisas dėl institucijų vadovų atleidimo, jei nepritariama veiklos ataskaitai.
Numatyta, kad parlamentui priėmus nutarimą nepritarti valstybės institucijos vadovo, kurio paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, pateiktai metinei institucijos veiklos ataskaitai, šią ataskaitą svarsčiusiam komitetui gali būti pavesta pateikti Seimo nutarimo dėl siūlymo prezidentui atleisti šį valstybės institucijos vadovą iš pareigų projektą.
Jeigu nepritariama institucijos vadovo, kurį skiria pats Seimas, veiklos ataskaitai, gali būti pavedama šią ataskaitą svarsčiusiam komitetui pateikti Seimo nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo tos valstybės institucijos vadovu. Tokiu atveju Seimas artimiausiame posėdyje balsuoja dėl valstybės institucijos vadovo atleidimo iš einamų pareigų.
Generalinį prokurorą Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas.
Seimo nepritarimą prokuratūros veiklai D.Valys vertina kaip „rimtą signalą“, bet neatsistatydina
D.Valys sako vertinantis kaip „rimtą signalą“, tačiau sako, jog neišgirdo konkrečių priekaištų, dėl kurių priimtų „kardinalų sprendimą“.
„Aš kaip specialistas neišgirdau nei vieno skaičiaus iš mano ataskaitos, išreikštos abejonės juo ir klausimų, susijusių su ataskaita. Aš girdėjau tik apie konkrečias bylas ir nepriimtinus kažkam sprendimus jose“, - po to, kai Seimas nepritarė prokuratūros veiklos ataskaitai, žurnalistams sakė D.Valys.
Klausiamas, ar neketina trauktis pats, generalinis prokuroras sakė, jog „yra paskyrimo procedūra, yra atleidimo procedūra“. Į klausimą, ar turi prezidentės palaikyma, atsakė trumpu „pažiūrėsim“.
„Aš vertinu kaip rimtą signalą dėl prokuratūros veiklos, bet kad priimčiau kardinalų sprendimą, man duomenų trūksta“, - į klausimą , kaip toliau įsivaizduoja savo darbą, Seimui priėmus neigiamai jo vadovaujamos įstaigos veiklą vertinantį sprendimą, sakė D.Valys.
„Palaukim įvykių, pažiūrėsim, kokie dar galbūt priekaištai bus išsakyti, norėtųsi tokius išgirst. Jeigu išgirsiu daugiau argumentų, ko gero, man padės apsispręst. Aš niekada nesilaikiau įsikibęs tos kėdės“, - kalbėjo D.Valys.
Parlamentarai antradienį nepritarė prokuratūros praėjusių metų veiklos ataskaitai. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pavesta parengti nutarimo projektą dėl siūlymo atleisti generalinį prokurorą Darių Valį iš pareigų.
Už Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) nutarimo projektą, kuriuo siūlyta nepritarti ataskaitai, antradienį balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo 18, susilaikė 12 parlamentarų.
60 parlamentarų buvo už tai, kad komitetas parengtų Seimo nutarimo projektą dėl siūlymo atleisti generalinį prokurorą, šeši buvo prieš, šeši susilaikė.
Seimas pavasario sesijoje yra priėmęs Seimo statuto pataisas, kurios atveria kelią atleisti iš pareigų institucijų vadovus, kurių veiklos ataskaitai nepritariama.
Numatyta, kad parlamentui priėmus nutarimą nepritarti valstybės institucijos vadovo, kurio paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, pateiktai metinei institucijos veiklos ataskaitai, šią ataskaitą svarsčiusiam komitetui gali būti pavesta pateikti Seimo nutarimo dėl siūlymo prezidentui atleisti šį valstybės institucijos vadovą iš pareigų projektą.
Jeigu nepritariama institucijos vadovo, kurį skiria pats Seimas, veiklos ataskaitai, gali būti pavedama šią ataskaitą svarsčiusiam komitetui pateikti Seimo nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo tos valstybės institucijos vadovu. Tokiu atveju Seimas artimiausiame posėdyje balsuoja dėl valstybės institucijos vadovo atleidimo iš einamų pareigų.
Generalinį prokurorą Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas.
Seimas demonstruoja raumenis prieš prezidentę
Prokuratūros ataskaitą atmetęs Seimas pademonstravo savo politinę galią, kad gali priimti kitokius sprendimus nei nori prezidentė Dalia Grybauskaitė, teigia BNS kalbinti politologai.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas teigė, kad Seimas parodė, jog jis yra svarbiausia institucija parlamentinėje respublikoje.
„Valdantieji jaučiasi pakankamai saugiai ir atitinkamai parodo, jog Seimo dauguma gali padaryti kitaip, nei mano prezidentė“, - teigė politikos ekspertas.
Jo teigimu, nepritarimas prokuratūros veiklos ataskaitai „daugiau yra galios demonstravimas“, tačiau gali ir neprieiti iki generalinio prokuroro pakeitimo.
„Premjeras yra aiškiai pasakęs, kad generaliniam prokurorui Dariui Valiui skirta kritika yra pagrįsta. Tačiau apie kažkokią jo atsakomybę atsistatydinant nėra kalbama“, - sakė M.Jurkynas.
Parlamentarai antradienį nepritarė prokuratūros praėjusių metų veiklos ataskaitai ir pavedė Teisės ir teisėtvarkos komitetui parengti Seimo nutarimo projektą dėl siūlymo atleisti generalinį prokurorą D.Valį iš pareigų.
Generalinį prokurorą Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas.
Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Algis Krupavičius sakė, kad Seimo sprendime yra „politikos dėmuo“, bet jis kartu teigė manantis, kad priekaištai generaliniam prokurorui yra pagrįsti.
„Yra ir politikos dėmuo, nes iš tikrųjų dabartinis generalinis prokuroras buvo savotiškas sarginis prezidentės šuo, tai kartai nepriklausomumo trūkumas, matyt, irgi kišo dabartiniam prokurorui koją“, - sakė A.Krupavičius.
„Prokuratūros reforma sukėlė daug sumaišties prokuratūros sistemoje, rezonansinės bylos toli gražu nėra nagrinėjamos tinkamai, jos laike tęsiasi be galo, be krašto“, - pridūrė jis.
