Vosyliškės – 1920-ųjų rugsėjo 27-oji. Druskininkai – 1920-ųjų rugsėjo 23-ioji. Lyda – 1920-ųjų rugsėjo 27-oji.
Tai – lenkų mūšių datos, iškaltos akmeninėse plokštėse, kurios visai neseniai atsirado Seinų valsčiuje esančiose Berznyko kapinėse. Seinų, kaip ir Punsko, valsčiuje daug gyventojų yra lietuviai. Todėl ne kam kitam, o pirmiausia jiems tokiu būdu priminė istoriją „akmeninės” akcijos organizatoriai.
Istorijos „pamoka”
„Akmenys šauks” – iškalti ant akmens plokščių lenkiški žodžiai į kapines koją įkėlusiems žmonėms neišvengiamai pakiša klausimą: „Dėl ko?”
Atsakymą padiktuoja dar vienas akmenyje iškaltas įrašas.
Jis skelbia, kad „nesant galimybės įamžinti 1920 metų lenkų karių žygdarbio Lietuvoje ir Baltarusijoje, čia supilama žemė iš Druskininkų, Gardino, Lydos, Vosyliškių, Volkovysko, Slonimo, Baranovičių kovos laukų”.
Kiekvienai įraše paminėtai vietovei yra pagaminta ir atskira akmeninė plokštė su iškaltu vietovės pavadinimu ir mūšio data. Iš viso jų – septynios.
„Naujiems mokslo metams gavome naują istorijos „pamoką”. Mus, Lenkijos lietuvius, ji labai degina”, – kalbėjo Lenkijos lietuvių dvisavaitinio leidinio „Aušra” redaktorė Irena Gasperavičiūtė.
Anot jos, šias kapines dažnai lanko lenkų turistai, ypač moksleiviai, taigi ši „akmeninė” akcija skiriama ir jiems.
Kryžių pastatė patvoryje
Berznyko kapinaitėse vykstantys paminklų karai jau daug metų skaudina Lenkijos lietuvius. Jie gerai prisimena Švč.Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčios kunigo Wladyslawo Napiorkowskio akibrokštą.
Atokioje kapinių vietoje, patvoryje, kur nuo seno tradiciškai buvo laidojami savižudžiai, dvasininko sumanymu 2011-ųjų rugsėjį išdygo lietuvių savanoriams skirtas medinis kryžius, o po juo – paminklinė lenta su užrašu: „Įamžiname lietuvių karių poilsio vietą – tų, kurie įžengė su Raudonąja armija 1920 metais į Lenkijos teritoriją”. Pasirašyta – „Klebonas”.
To kryžiaus atsiradimo potekstė lietuviams kerta į paširdžius – esą ten, patvoryje, jiems pati tinkamiausia vieta.
„Mums, Lenkijos lietuviams, ypač skaudu, kad lietuviai yra sutapatinami su bolševikais, o Lietuva padaroma bolševikų kolaborante”, – nuoskaudas liejo Punsko ir Seinų valsčiuose gyvenantys mūsų tautiečiai.
Kartėlis lietuvius graužia ir dėl to, kad Lietuvos valdžia į tokius išpuolius žiūri pro pirštus.
Lenkų atkirtis – obeliskas
Dar gerokai prieš tai, kai Berznyko parapijos klebonas iškėlė pašiepiantį kryžių, lietuviai 2005-aisiais pastatė gražų paminklą savanoriams atminti – skulptorės Dalios Matulaitės sukurtą „Pietą”.
Toje kapinių vietoje, kur jie iš tikrųjų yra palaidoti.
Bet pastačius „Pietą” kapinaitėse netrukus už keleto žingsnių išdygo obeliskas, skirtas lenkams, nužudytiems 1941–1944 metais Paneriuose, netoli Vilniaus, atminti. Dėl šių žudynių kaltinami lietuviai.
„Man keistai atrodo Panerių paminklas greta Lietuvos savanorių kapų.
Šis monumentas meta šešėlį ant mūsų istorijos.
Kiek žinau, iš Seinų lenkai nebuvo išsiųsti į Panerius ir jie ten nebuvo kankinami ir žudomi”, – prieš keletą metų yra sakęs tuometis užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.
Kraipo istorinę tiesą ir skatina neapykantą
Tadas Bagdonavičius
Istorikas
„1920 metais vyko bolševikų invazija į Vakarus. Tuo metu, kai bolševikai stūmė lenkus į Vakarus, Seinus gynė lietuvių savanoriai. Lietuvių kariuomenė apsaugojo šį kraštą nuo bolševikų siautėjimo.
Bolševikai buvo sumušti prie Varšuvos. Lenkijos armija, vydama bolševikus atgal, į Rytus, puolė ir lietuvių pozicijas. Berznyke lietuvių savanorių kariai žuvo būtent per šią invaziją.
Tuokart viskas baigėsi 1920 m. spalio 7-ąją pasirašyta Suvalkų sutartimi. Tačiau lenkai ją greitai sulaužė – užėmė Vilniaus kraštą.
Šiemet Berznyko kapinėse atsiradusios akmens plokštės yra skirtos Lenkijos kareiviams, kurie žuvo per minėtas lenkų ir bolševikų kovas 1920-ųjų rudenį ir yra palaidoti Lietuvoje bei Baltarusijoje. Esą dėl to, kad jų atminimo negalima įamžinti ten, kur ilsisi palaikai, paminklai pastatyti Berznyke.
O juk būtent Berznyko kapinėse yra palaidoti Lietuvos savanoriai. Jiems vietos lietuvių bendruomenė dar sovietmečiu pastatė mažą antkapinį paminklą, kuris kelis kartus buvo išniekintas. Savanorių kapai galutinai buvo sutvarkyti tik 2005 metais.
Bet tuo metu Berznyko kapinėse atsirado kone 4 metrų aukščio akmuo su įrašu, kad Paneriuose 1941–1944 metais lietuviai ir naciai išžudė 100 tūkst. lenkų. Taip norėta užgožti lietuvių savanoriams skirtą paminklėlį ir parodyti lietuvių „barbariškumą”.
Panerių įvykiai apskritai niekuo nesusiję su Berznyko kapinėmis ar Berznyko parapija. Be to, Paneriuose tikrai nebuvo išžudyta 100 tūkst. vien lenkų tautybės žmonių. Tačiau „obeliske” iškalta, kad pasikėsinimą vykdė būtent lietuviai – vokiečių kolaborantai. Toks tekstas iškraipo istorinę tiesą ir skatina lenkų neapykantą lietuviams.”
Apie problemas žinoma ir Vilniuje
Gintė Damušytė
Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių reikalų departamento vadovė
„Puikiai žinau, kad Berznyko kapinės – didelis vietos lietuvių skaudulys. Apie tai su lenkais kalbame ir per Lietuvos diplomatinę atstovybę Lenkijoje, ir aukštesniu lygmeniu.
Praėjusią savaitę su kolegomis iš Užsienio reikalų ministerijos vykdami į Seinus užsukome ir į tas kapines.
Pagerbėme Lietuvos karių atminimą – padėjome gėlių. Taip norėjome parodyti pagarbą ne tik mirusiesiems, bet ir apskritai kiekvienam tuose kraštuose gyvenančiam žmogui.”
Užtepliojami lietuviški užrašai
* Šiemet birželio pabaigoje Punsko valsčiuje raudonai ir baltai – Lenkijos vėliavos spalvomis – buvo užteplioti lietuviški vietovardžių užrašai. Panašus išpuolis buvo ir 2011 metais.
* Manoma, kad tokias provokacijas rengia Lenkijos ultradešiniųjų organizacijos.
* Lenkija 2005 m. priimtu tautinių mažumų įstatymu garantavo teisę tose vietovėse, kur tautinė mažuma sudaro ne mažiau kaip penktadalį gyventojų, vietovardžius rašyti ir gimtąja kalba.
* Lietuvos ambasados Varšuvoje duomenimis, Lenkijoje gyvena apie 15 tūkst. lietuvių kilmės žmonių, daugiausia – Seinų ir Punsko krašte.
