- Prieš kelerius metus pasitraukėte iš Policijos departamento. Kokį įspūdį sistema sudaro iš šalies?
- Matau, kad policija vis dar yra nesibaigiančių reformų kelyje. Tos reformos, kurios yra ne visada būtinos, išbalansuoja sistemos darbą ir pačius pareigūnus, kurie nuolat gauna įspėjimus apie gresiantį atleidimą. Pamenu, kaip man būnant generaliniu komisaru, trečiaisiais tarnybos metais paprašiau atlikti visų nuo 1991 m. buvusių reformų auditą. Išvada buvo tokia: iš 17 reformų tik 2 buvo pagrįstos ir būtinos. Visos kitos darytos pasikeitus politinei valdžiai, ministrams. Nė viena iš tų reformų nebuvo pabaigta iki galo, po to, pasikeitus ministrams, buvo pradėtos naujos reformos. Ši situacija tebesitęsia.
- Ar vis dėlto sutinkate, kad pagrindinė policijos sistemos problema yra menkas finansavimas?
- Policija niekada negyveno gerai. Pinigų visuomet trūko. Tai atsiliepia ir pareigūnų motyvacijai, ir galimybėms: trūksta naujos technikos, stringa projektai. Pagaliau reikia suvokti, jog policijos finansavimas svarbus ne tik pačiai policijai. Jis reikalingas visuomenės saugumui užtikrinti, pačiai valstybei ir žmonėms. Jei bus gerai finansuojama policija, ji geriau atliks savo pareigas. Viską lemia žmogus. Galima turėti gerą techniką, bet jei pareigūnas neturės motyvacijos, jis galvos kaip išmaitinti šeimą, o ne apie savo darbą.
- Pareigūnai neturi motyvacijos dirbti?
- Yra įvairiai, tačiau, mano nuumone, kiek pakalbu su dirbančiais pareigūnais, jie kalba, kad motyvacija mažėja. Ateina jaunimas, jis nori greitai uždirbti daug, greitai pasiekti karjerą. Mažiausiai galvojama apie kasdieninę rutiną, darbą, tarnavimą žmogui. Gal tai toks laikotarpio atspaudas.
- Tikriausiai dėl to paties nemaža dalis pareigūnų pasinaudoja galimybe anksčiau laiko išeiti į pensiją?
- Taip, žmonės išeina dėl motyvacijos stokos, pervargimo. Įstatymas numato galimybę po 20 metų darbo išeiti į pensiją. Bet niekas netrukdo tarnauti toliau. Žmonės pasitraukia, nes randa geresnį darbą. Blogiausia, kad išeina patyrę specialistai. Tokių žmonių išėjimas – didelis praradimas sistemai.
- Ar pats grįžtumėte į policiją?
- Buvo tokių užuominų, bet aš atsakau neigiamai. Manau, kad kartų kaita turi vykti. Tą patį darbą ne blogiau gali dirbti ir kiti žmonės. Sugrįžčiau, jei iš tiesų Lietuvoje labai blogai taptų, trūktų žmonių. Tada grįžčiau į bet kokias pareigas, tik jei labai reikėtų Lietuvai. Tokio poreikio dabar nėra.
- Kaip vertinate dabartinę kriminogeninę situaciją? Žmonės mano, kad ji blogėja.
- Ji visais laikais buvo banguojanti, kintanti. Tai priklauso nuo šalies ekonomikos, nuo to, kada viena ar kita grupuotė paleidžiama į laisvę iš kalėjimo, nes ji gali vėl pradėti daryti nusikaltimus. Tada situacija paaštrėja, auga nusikalstamumas. Sakyčiau, kad dabar kriminogeninė situacija nėra labai bloga. Mane neramina tai, kad daugėja žiaurių smurtinių nusikaltimų, kurie yra labai pavojingi. Tačiau bendrai žiūrint situacija yra kontroliuojama.
- Tačiau, pavyzdžiui, Biržų ir kitų miestų gyventojai kalba apie naujas gaujas, kurių pareigūnai nesugeba suvaldyti.
- Dalis tiesos yra. Gaujų būrimasis – amžinas procesas. Policijos pareiga yra tuos procesus kontroliuoti, daryti jiems įtaką. Ilgainiui smulkūs nusikaltėliai gali pavirsti į rimtą grupuotę. Jei policija apsileido, patingėjo, ta grupuotė gali tapti labai pavojinga. Ji vis stiprėja. Ir jau turim problemą. Kuo grupuotė ilgiau veikia, tuo sudėtingiau ją sustabdyti.
- Kaip vertinate BPC kūrimo problemas?
- Šis procesas stringa dėl politinių ambicijų ir įvairių žinybinių interesų susikirtimo. Trūksta politinio sprendimo, griežtų terminų, iki kada viską reikia padaryti. Jei buvo priimtas sprendimas, kad turi būti sukurtas vienas vieningas pagalbos centras, to reikia ir laikytis.
- Šią savaitę paaiškėjo, kad Vyriausybė neištesės metų pradžioje duotų pažadų didinti policininkų algas. Kaip tai vertinate?
- Čia įprastas dalykas. Tai nestebina. Didžiausi pažadai būdavo prieš rinkimus. Visi daug žadėdavo, o po to pamiršdavo pažadus arba juos įvykdydavo tik iš dalies. Dar nesu girdėjęs nė vieno atvejo, kai pažadai būdavo visiškai įvykdomi.
- Visgi koks yra policijos gelbėjimo receptas. Ar tereikia daug pinigų?
- Aš manau, kad turi būti geras, stabilus finansavimas, taip pat reikia tobulinti policijos struktūrą. Man daro įspūdį Suomijos pavyzdys. Ten dirba ženkliai mažiau policijos pareigūnų nei Lietuvoje (apie 5 tūkst.), tačiau jie labai gerai materialiai aprūpinti. Jie pasiekia labai gerų rezultatų dėl subalansuoto pareigūnų skaičiaus ir maksimalaus aprūpinimo. Lietuvoje policijai trūksta pinigų ir tai bandoma kompensuoti dideliu pareigūnų kiekiu. Didesne mase bandoma pasiekti gerą rezultatą. Jei naudotume naujausias technologijas, pareigūnų reikėtų mažiau ir jie padarytų tą patį darbą.
- Ko palinkėtumėte savo buvusiems kolegoms?
- Viltis miršta paskutinė. Visada yra viltis, kad kitais metais bus geriau, valstybė teiks didesnį prioritetą. Pareigūnams palinkėčiau stiprybės, kantrybės, profesinio meistriškumo, laikytis principo: jei tarnauji policijoje, tarnauk gerai, kaip reikalauja sąžinė, įstatymai, nežiūrint į nepriteklius. Padėti žmogui yra didelis pašaukimas. Aš buvau laimingas dirbdamas tokį darbą.
