Iš Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo posto atsistatydino Darbo partijos byloje nuteistas V.Gapšys, nors ne kartą buvo pareiškęs, kad nė už ką nesitrauks iš šių pareigų, ir net grasino, jog „darbiečiai” jį deleguos į parlamento vadovus.
Labiau netikėtas kitas „darbiečių” sprendimas – neva solidarizuodamasis su V.Gapšiu iš Seimo pirmininko posto pasitraukė V.Gedvilas. Jį pakeitė laikinąja Darbo partijos vadove tapusi L.Graužinienė.
Tad vakar Seime turėjęs vykti opozicijos sumanytas balsavimas dėl nepasitikėjimo V.Gapšiu virto visos parlamento vadovybės keitimu. V.Gedvilas buvo nuleistas į anksčiau V.Gapšiui priklausiusį postą – tapo pirmuoju Seimo pirmininkės L.Graužinienės pavaduotoju.
Atrodo, apie tokius pasikeitimus, paskelbtus po trečiadienio vakare Kėdainiuose vykusio Darbo partijos tarybos posėdžio, iš anksto nieko nežinojo net kai kurie įtakingi „darbiečių” veikėjai.
Tai tik patvirtina, kad oficialiai iš partijos vadovo posto pasitraukęs V.Uspaskichas tebėra tikrasis „darbiečių” šeimininkas, kuris priima sprendimus tardamasis tik su artimiausiais patikėtiniais.
Reikia pripažinti, kad „darbiečių” viršūnių sumanyta Seimo vadovybės rokiruotė – gudrus politinis ėjimas, sumažinęs įtampą valdančiojoje koalicijoje.
Mokėjimą vikriai manevruoti ši partija rodo ne pirmą kartą. Susijungdami su savo satelitais leiboristais „darbiečiai” išsuko partiją nuo teisinės atsakomybės.
Šiuokart perstumdydami Seimo vadovų kėdes jie išvengia krizės valdančiojoje koalicijoje ir bando sudaryti įspūdį, kad V.Gapšio pasitraukimas – ne prievartinis, o partijos strateginis sprendimas.
Šiuo atsistatydinimu V.Gapšys leido keblios padėties išvengti ir socialdemokratams, jei būtų tekę balsuoti per jo interpeliaciją.
Svarbiausia valdančioji partija, ko gero, neturėjo kito politinio pasirinkimo kaip pritarti nuteisto asmens atleidimui iš Seimo vadovybės, bet tuomet socialdemokratai tarsi būtų pripažinę, kad „darbiečiai” jiems nelabai tinkami partneriai. Tai Darbo partija galėjo įvertinti kaip antausį ir būtų kilusi reali grėsmė valdančiajai koalicijai iširti.
Dabar lengviau gali atsidusti visi. „Darbiečiai” trauktis iš valdančiosios koalicijos visiškai nesuinteresuoti, o išvengę interpeliacijos procedūros V.Gapšiui jie ir liko valdžioje, ir tarsi išsaugojo savo veidą.
Negana to, pasitraukus ir V.Gedvilui sudaromas įspūdis, kad „darbiečiai” ne kapituliuoja, o pagal savo valią perstumdo visą parlamento vadovybę.
Viešai V.Gedvilas dievagojasi, kad trauktis iš Seimo pirmininko posto nusprendė pats, esą tai lėmė asmeninės priežastys ir noras kitais metais kandidatuoti į Europos Parlamentą. Bet tuo patikėti gali tik naivuolis. Šis politikas aiškiai buvo priverstas užgniaužti nustūmimo į žemesnį postą nuoskaudą.
Seimo vadovybės perstumdymą galima laikyti ir grupuočių kovos Darbo partijoje požymiu. Realaus įkalinimo grėsmės akivaizdoje V.Uspaskichas parlamento pirmininke pasirinko, ko gero, jam ištikimesnę bendražygę ir taip dar labiau kontroliuoja „darbiečius”.
Kita vertus, L.Graužinienei tapus Seimo pirmininke „darbiečiai” kursto dar aštresnę valdančiosios daugumos konfrontaciją su prezidente D.Grybauskaite.
Juk juoda katė seniai yra perbėgusi tarp šalies vadovės ir visos valdančiosios koalicijos, o ne vien tarp jos ir „darbiečių”.
Reikėtų pabrėžti, kad įtampą su dabartiniais valdančiaisiais ėmė kurstyti pati dešiniuosius rėmusi prezidentė dar prieš praėjusių metų Seimo rinkimus, o iškart po jų ėmė nurodinėti socialdemokratams, kad jie neturėtų susidėti su didelio rinkėjų pasitikėjimo sulaukusiais „darbiečiais”.
Kurį laiką ir Vyriausybės, ir Seimo vadovai vengė rodyti atvirą nepasitenkinimą D.Grybauskaite, besistengusia suardyti valdžių atskyrimo principus.
Bet užkulisiuose įtampa buvo justi visą laiką. Būta kalbų, kad „darbiečiai” V.Gedvilui netgi kėlė ultimatumus dėl nuolaidžiavimo šalies vadovei.
Naujai Seimo pirmininkei tokių priekaištų tikriausiai neteks išgirsti.
Šios politikės santykiai su prezidente prasti nuo pat Prezidentūroje surengto užsienio kalbos egzamino, kai jos kandidatūra į socialinės apsaugos ir darbo ministro postą buvo atmesta.
Tuomet L.Graužinienė neslėpė, kad D.Grybauskaitė ją pažemino ir įžeidė. Be abejo, jog to nepamiršo nei viena, nei kita politikė.
Kaip klostysis santykiai tarp valdžios institucijų, paaiškės ateityje. Bet nekyla abejonių, kad Seimo vadovybės kėdžių perstumdymai tėra politiniai žaidimai, neturintys nieko bendra su valstybės interesais.
Juk tai, kad dar tik įpusėjus Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai staiga keičiamas daug tarptautinių įpareigojimų turintis Seimo pirmininkas, tikrai nerodo valstybės stabilumo.
Kita vertus, ar buvo galima tikėtis ko nors kito iš „darbiečių”, esą tarnaujančių visuomenei, bet niekaip neišsikapanojančių iš skandalų?
