Buvusių „Snoro“ savininkų teisme Londone kalbėjo R.Valatka

Jau trečią savaitę Londono Vestminsterio magistratūros teisme svarstoma buvusių „Snoro“ banko savininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko išdavimo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos teisėsaugos rankas byla.

R.Valatka Londono teisme pasakojo, kad dienraštis „Lietuvos rytas“ niekada nesistengė būti palankus valdžiai, užtai neretai sulaukdavo politikų keršto.<br>V.Rudavičiaus nuotr.
R.Valatka Londono teisme pasakojo, kad dienraštis „Lietuvos rytas“ niekada nesistengė būti palankus valdžiai, užtai neretai sulaukdavo politikų keršto.<br>V.Rudavičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Vytas Rudavičius

Oct 7, 2013, 10:31 PM, atnaujinta Feb 21, 2018, 9:30 AM

Lietuvos generalinė prokuratūra 38-erių Rusijos pilietį V. Antonovą ir 55-erių Lietuvos pilietį R.Baranauską kaltina pasisavinusius „Snoro“ turto už 1,7 mlrd. litų, ir šitaip 2011-ųjų rudenį sužlugdžiusius 5-ąjį pagal dydį Lietuvos banką.

Nuo pat suėmimo Londone 2011-ųjų lapkričio 24-ąją buvę bankininkai priešinasi ekstradicijai. Jie tvirtina, kad byla prieš juos yra politinė, kad jie yra Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir kitų aukščiausių šalies pareigūnų vykdyto susidorojimo aukos.

Valdžios viršūnes siutino kritika

Britų teisėjui Johnui Zani bylos svarstymo metu ne kartą teko išgirsti pagrindinį V.Antonovo ir R.Baranausko advokatų Jameso Lewiso ir Johno Joneso gynybinį argumentą: esą „Snoro“ savininkų persekiojimas prasidėjo po to, kai 2009-ųjų liepą bankas įsigijo „Lietuvos ryto“ leidybinės grupės 34 proc. akcijų paketą.

Kritiški dienraščio straipsniai siutino Lietuvos valdžios viršūnes. Anot gynybos, būtent todėl aukščiausi politiniai pareigūnai Vilniuje nusprendė sužlugdyti banką ir persekioti jo pagrindinį akcininką rusą.

Pirmadienį ši gynybos strategija Vestminsterio teismo salėje buvo išnarstyta po kaulelį.

Savo parodymus teisme davė Rimvydas Valatka, buvęs ilgametis „Lietuvos ryto“ dienraščio vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. Laikraštyje jis dirbo nuo 1992-ųjų iki 2012-ųjų.

Dabar naujienų portalui 15min.lt vadovaujantis publicistas į procesą Londone buvo pakviestas kaip gynybos liudininkas.

Bankas žurnalistams įtakos nedarė

R.Baranausko advokatas Johnas Jonesas pradėjo labai iš toli: R.Valatka buvo klausiamas apie savo gimimą tremtyje Sibire ir apie sovietų represijas prieš Lietuvoje žemės turėjusius jo tėvus. Šia įžanga teisėjui J.Zani buvo leista suprasti, kad liudininkas tikrai nėra prorusiškų jėgų atstovas.

Paklaustas apie „Lietuvos ryto“ aštrią kritiką D.Grybauskaitės ir buvusio konservatorių premjero Andriaus Kubiliaus atžvilgiu, R.Valatka atsakė, kad dienraščio filosofija nuo pat susikūrimo 1990 m. yra tokia: būti vienodai kritiškam „visų valdžių atžvilgiu“.

Paklaustas, ar „Snorui“ 2009-ųjų vasarą tapus stambiausiu dienraščio akcininku, redakcijai buvo daromas koks nors spaudimas iš bankininkų pusės, R.Valatka buvo kategoriškas: „Tikrai ne. Tokio poveikio nejutau. Tik žinojau, kad 34 proc. akcijų priklauso „Snorui“.“

Verdiktą šioje byloje priimsiantis Vestminsterio teismo teisėjas J.Zani daug teiravosi, kam, be „Snoro“, priklausė likusios dienraščio akcijos. Teisėją taip pat domino, ar kitų „Lietuvos ryto“ akcininkų vardai buvo viešai žinomi.

„Iki „Snoro“ atėjimo, leidinys buvo redaktorių ir žurnalistų nuosavybė. Iki pat 2009-ųjų visi akcininkai dirbo tame pačiame pastate. Tai – retas reiškinys. Po „Snoro“ atėjimo, vyriausiasis redaktorius turėjo 25 proc. akcijų, jo pirmasis pavaduotojas – 12 proc., o komercinis direktorius – 11 procentų“, – vardijo R.Valatka.

J.Jonesas paprašė liudininko išsamiau paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis prieš ketverius metus „Snoras“ tapo stambiausiu „Lietuvos ryto“ bendraturčiu.

„2008 m. pasaulinė finansinė krizė pasiekė ir Lietuvą. Tų metų pabaigoje į valdžią atėjo A.Kubiliaus Vyriausybė, kuri per vieną naktį padidino mokesčius žurnalistams 40-čia procentų. Mokesčiai pakilo, ir tuo pat metu žymiai sumažėjo pajamos iš reklamos. Mūsų pačių apskaičiavimais, „Lietuvos rytas“ būtų bankrutavęs 2009-ųjų lapkritį“, – prisiminė R.Valatka.

„Tad laikraštį išgelbėjo „Snoras“?“ – pasiteiravo J.Jonesas.

„Taip. 2009-ųjų birželį–liepą bankas nusipirko 34 proc. akcijų, ir grėsmė išnyko“, – atsakė R.Valatka.

Kalbėjo apie D.Grybauskaitės karjerą ir demokratiją

R.Baranausko advokatas klausė, ar aukščiausieji Lietuvos pareigūnai viešai neigiamai reagavo į „Snoro“ sprendimą tapti didžiausio žiniasklaidos priemonės šalyje akcininkais, ir ar buvo kalbų apie „Snoro“ neva daromą spaudimą žurnalistų darbui.

„Tokia buvo tuomet buvusiųjų valdžioje politinė retorika. Bet tai buvo visiška netiesa. Taip kalbėti buvo neatsakinga, bet tarp politikų taip atsitinka“, – teigė buvęs „Lietuvos ryto“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas.

Advokato J.Joneso klausiamas, R.Valatka teismui papasakojo, jog iš Prezidentūros aplinkos pareigūnų jis yra girdėjęs, kad „Snoro“ buvimas dienraščio akcininku yra įvardijamas kaip „problema“.

„Esu girdėjęs tokią frazę, – „Snoras“ turi dvi problemas: „Lietuvos rytą“ ir mane, nes aš turėjau savo nuomonių skiltį laikraštyje“, – prisiminė R.Valatka.

Jis buvo paklaustas, ar galėtų įvardyti tokį asmenį ar asmenis. Publicistas atsakė, kad jis dar tebetęsia žurnalistinę veikl,ą ir negalįs atskleisti tapatybės asmenų, kurie jam konfidencialiai yra patikėję savo paslaptis.

Lietuvos valstybės interesams atstovaujantis advokatas Johnas Hardy dar prieš apklausdamas R.Valatką prisipažino, kad iš jo atsakymų norėtų susidaryti bendrą šiuolaikinės Lietuvos politinio ir teisinio gyvenimo panoramą.

Nemažai klausimų sukosi apie D.Grybauskaitės politinės karjeros vingius, apie pernai vykusių Seimo rinkimų skaidrumą, apie žiniasklaidos ir teismų nepriklausomybę, taip pat apie dabartinį Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungai.

Mat R.Baranausko ir V.Antonovo advokatai šio proceso metu teisėjui J.Zani jau ne kartą Lietuvą ir ypač jos teisėsaugos sistemą yra apibūdinę tamsiais posovietiniais štrichais, kaip paskutinį Europos užkaborį.

J.Hardy, atvirkščiai, šalį pamėgino pristatyti, kaip šiuolaikinę ES valstybę. Jo klausimai R.Valatkai, kaip buvusiam Atkuriamojo Lietuvos Seimo parlamentarui, gravitavo būtent ta linkme.

„Formaliai Lietuva turi visus teisinės, demokratinės valstybės požymius. Bet yra kabliukų“, – į J.Hardy klausimus atsakė R.Valatka.

„Nėra nė vienos tobulos demokratinės sistemos. Net senovės Graikija jos neturėjo. Tačiau iš principo, ar Lietuva yra Vakarų demokratija?“ – teiravosi J. Hardy.

„Taip. Bet demokratinei Lietuvos valstybei tėra 23 metai, tad progresą dažnai lydi ir regresas“, – teigė redaktorius.

Gynybos advokatas J.Jonesas bemat sureagavo į R.Valatkos ištartą frazę „formaliai Lietuva turi...“.

„Kodėl pavartojote žodį „formaliai“?“ – klausė J.Jonesas.

„Todėl, jog kad ir kaip būtų gaila, nes esu Lietuvos patriotas, – yra bylų, kuriose Lietuvos politikai daro įtaką prokurorų sprendimams. Mes apie tai rašome laikraščiuose ir rodome per TV“, – konstatavo R.Valatka.

Pirmadienį Vestminsterio teisme liudijo ir buvęs aukšto rango Lietuvos prokuratūros darbuotojas, dabar privačia advokato praktika besiverčiantis Rolandas Tilindis.

2009-ųjų lapkritį jis buvo V.Antonovo advokatu Vilniaus apylinkės teisme.

R.Tilindžio teigimu, Lietuvos generalinė prokuratūra per skubotai 2011-ųjų lapkričio 23 dieną išdavė Europos arešto orderius (EAO) prieš V.Antonovą ir R.Baranauską. Anot R.Tilindžio, bankininkai niekur nesislapstė, todėl nebuvo jokio skubaus reikalo prieš juos naudoti EAO instrumento.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.