Kodėl jis Seimo vadovo kėdėje sėdėjusią vyriškosios lyties lėlę staiga pakeitė kita lėle, tik moteriškosios lyties?
Žinoma, pirmiausia jis mano, kad padedamas naujosios lėlės galės daug smarkiau erzinti ir skaudinti moterį, kuri jam dabar rūpi bene labiausiai – S.Daukanto aikštės rūmų šeimininkę Dalią. Prezidentės žiauriai paniekinta buvusi kandidatė į ministrus L.Graužinienė, skirtingai nei V.Gedvilas, turėtų tai daryti neraginama.
Kita V.Uspaskichui rūpinti moteris, suvaidinusi čia savo vaidmenį, – tiktai laiškais su rinkėjais bendraujanti Seimo narė Neringa. Beje, „darbiečių” tėvas prieš Seimo rinkimus buvo sukritikavęs N.Venckienę dėl pomėgio išnaudoti vaikus.
Bet vėliau, smarkiau prisvilus buhalterinei uodegai, V.Uspaskichas nusprendė, kad kiekviena jį persekiojančios Sistemos auka – jo draugė, ir jie su N.Venckiene nuosekliai rėmė vienas kitą.
V.Gedvilas, prieš išlėkdamas iš kėdės, postringavo apie apkaltą laiškų iš svetur rašytojai, o štai jo vietą užėmusi L.Graužinienė iš karto pareiškė, kad jokios apkaltos nereikia.
Didieji broliai valdžioje – socialdemokratai – tos apkaltos norėtų. Todėl bus įdomu stebėti, kaip rutuliosis ir kuo pasibaigs dar vienas dviejų valdžios partijų konfliktas.
Tačiau tiek šventasis karas prieš prezidentę, tiek rūpinimasis N.Venckienės kailiu lyg savuoju, žinoma, tik eiliniai klounados, kuria „darbiečių” tėvas pavertė savo partijos politiką, epizodai. Labai didelės valstybinės reikšmės jie neturi – šėlioja sau vaikinas, ir tiek.
Kur kas svarbesnis ir įdomesnis yra V.Uspaskicho dėmesys kitai damai, užsienietei, vardu Julija. Nežinia, ar jis taip pat buvo tarp motyvų perstumdyti partijos kareivėlius.
Bet klausimas, ar „darbiečių” dvasinio vedlio rūpinimasis šia dama dabar dar labiau sustiprės ir kuo jis virs, išties rimtas, nes susijęs su pagrindiniais valstybės strateginiais interesais.
Be to, labai gali būti, kad Seimo nario susirūpinimą šia užsieniete lemia jau ne tik jo asmeniniai sumetimai, bet ir ta didelė bei plati šalis, kurioje jis pastaruoju metu mėgsta itin dažnai lankytis.
V.Uspaskichas, pasitelkęs kone visą savo partijos parlamente kariauną bei kelias paklydusias socialdemokratų aveles, neseniai Seime užregistravo rezoliucijos projektą. Jo esmė – Europos Sąjunga lapkritį Vilniuje specialias sutartis su Ukraina turėtų pasirašyti tik tuomet, jei tos šalies valdžia paleis į laisvę savo pagrindinę priešę, buvusią premjerę J.Tymošenko.
Mat V.Uspaskichui ir kompanijai didžiausią rūpestį kelia tai, kad ES galingieji pastaruoju metu ėmė nebe taip akcentuoti vadinamąją J.Tymošenko problemą.
Ponai ir ponios Vakaruose vėl prisiminė, jog klausimas, kuriuo keliu pasuks Ukraina, iš tiesų yra kone lemiamas ne tik rytiniam ES pakraščiui, bet ir visai ES. Tad susieti jį su vieno asmens, kuris dar yra nebūtinai baltas bei pūkuotas, likimu būtų ir neteisinga, ir neprotinga.
Kita vertus, ir Ukrainą valdančios ryklių grupuotės pastaruoju metu vis labiau linksta pasirinkti Europos džentelmenų klubą, o ne tuos drumstus vandenis, kuriuose plaukioja už juos didesni rusiški rykliai. Tad pastarieji dabar ir daro viską, kad Europa santykius su Ukraina grįstų ne savo geopolitiniais interesais, o vienintele problema – kaip susiklostys J.Tymošenko reikalai.
Kaip matome, tą patį daro ir ES pirmininkaujančią Lietuvą valdantis V.Uspaskichas, kuris, tiesa, aiškina, kad šitaip elgiasi tik dėl to, jog kovoja su Sistema ir Neteisybe ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Tiesa, paklydusios socialdemokratų avelės tuojau pat gavo pylos nuo partijos vedlių ir atsiėmė parašus po rezoliucija, o ji pati pakibo ore. Kuria kryptimi dokumentas pajudės – į šiukšlių dėžę ar į priekį – ir kaip elgsis naujoji Seimo galva, dar pamatysime. Bet šis „darbiečių” klounados epizodas tik primena seną tiesą – cirkas ne visada būna juokingas.
