Teismų nuo Australijos iki Klaipėdos smaugiamas S.Stasiūnas tikina, jog prieš kelerius metus už 2 tūkstančius litų įsigijęs dalį „Zundos” poilsio namų komplekso Nidoje dabar gali patirti daugiau kaip 2 milijonus litų nuostolių.
Neseniai teismas nusprendė perimti kauniečiui priklausiusį pastatą ir atiduoti buvusiam jo verslo partneriui Australijos lietuviui Vytautui Skirkai, rašo „Lietuvos rytas".
Lemtinga pažintis
Ši keista istorija prasidėjo prieš dešimt metų, kai minėti vyrai susipažino.
Tarp jų užsimezgė draugiški santykiai.
„Nežinojau, kad gyvatę užantyje šildžiau”, – ištarė S.Stasiūnas, parašęs policijai pareiškimą, kad V.Skirka jį nekart užsipuolė viešojoje vietoje, grasino „kepenis padžiauti ant medžio”.
Kaip dažniausiai būna, draugus sukiršino pinigai. Atvykęs į Lietuvą V.Skirka paprašė S.Stasiūno padėti įsigyti nekilnojamojo turto vaizdingoje vietovėje.
Atsirado gera proga: 2004 metais buvo parduodami apleisti, palyginti nebrangiai įkainoti „Zundos” poilsio namai Nidoje. Jų dalį (397 kvadratinių metrų ploto) pagal įgaliojimą V.Skirkai ir nupirko kaunietis, esą dar paskolinęs australui 150 tūkst. litų.
„Zundą” pardavusi statybų bendrovė „Ekra” pasiūlė tik už 1000 litų pirkti ir kitą poilsio namų dalį Naglių gatvėje – apie 200 kv. m pagalbinių patalpų.
Pagal detaliuosius planus šis sudūlėjęs statinys buvo numatytas griauti. Nugriovimo kaina įvertinta daugiau kaip 125 tūkst. litų, darbus turėjo atlikti pirkėjas.
Nenuspėjami sėkmės ratai
S.Stasiūnas patarė V.Skirkai nupirkti nugriauti skirtą „Zundos” dalį. Ten buvo tualetai, elektros skydinė, vandentiekio mazgas.
Australas atsisakė, esą jau yra įklimpęs į skolas. Tačiau sutiko, kad kaunietis nupirktų tas patalpas už savo pinigus, tiktai V.Skirkos vardu.
„Jo vardu pirkau todėl, kad nereikėtų steigti dar vienos įmonės, o vėliau būtume tarpusavio reikalus išsprendę, nes maniau, jog esame draugai. Aš ėmiau administruoti visą V.Skirkos įsigytą pastatų kompleksą, remontavau už savo pinigus”, – tvirtino S.Stasiūnas.
2006 metais Nidoje buvo naikinami detalieji planai ir išnyko būtinybė nugriauti statinį, jį buvo galima rekonstruoti ir pritaikyti poilsio verslui.
2009-aisiais S.Stasiūnas, kaip buvo iš anksto sutarta, perpirko pagalbinių patalpų dalį iš V.Skirkos – vėl už 1 tūkst. litų.
Taip kauniečiui pavyko įsigyti 200 kv. m Nidoje, pradinei investicijai esą skiriant tik 2 tūkstančius litų.
Tiesa, jis tikina turėjęs investuoti apie 500 tūkst. litų, kad pagalbines patalpas paverstų tinkamas poilsiautojams gyventi.
Pajuto smūgį į nugarą
Tik po šešerių metų S.Stasiūnas teigė supratęs, jog taip buvo rezgamas planas iš jo ištraukti pinigus, juos panaudoti apgriuvusių poilsio namų remontui, o po to jo įsigytą ir sutvarkytą pastato dalį atimti.
Verslo partnerių – kauniečio ir australo – santykiai aukštyn kojomis apvirto 2011 metų vasarą.
Paaiškėjo, jog V.Skirka esą dar nuo 2008 metų Australijoje likusiam savo broliui Kęstučiui Skirkai yra skolingas milijoną Australijos dolerių (daugiau kaip 2 mln. litų).
K.Skirka per teismą pareikalavo, kad brolis kuo greičiau grąžintų skolą arba kad ji būtų išieškota iš nekilnojamojo turto Nidoje.
Ieškovas, kuriam atstovavo vienas sumaniausių Kauno advokatų Gintaras Černiauskas, paprašė į išieškomo turto sąrašą įtraukti ir 200 kv. m pastatą, kurį neseniai iš australo buvo nupirkęs S.Stasiūnas.
Pareiškime Klaipėdos apylinkės teismui nurodyta, jog S.Stasiūnas įsigijo didelės vertės turtą už neprotingai mažą kainą, todėl sandoris turi būti naikinamas – esą reali perleisto turto vertė siekė daugiau kaip milijoną litų.
Tai reikštų, kad pastatas turėjo būti grąžintas V.Skirkai kaip turtas, priskirtas kreditoriniams įsipareigojimams broliui.
Pergalės ir pralaimėjimai
Paaiškėjo dar viena keista aplinkybė – pasirodo, kad tais pačiais 2011 metais V.Skirka tik už 2 tūkst. litų savo poilsio namų dalį, beveik 400 kvadratinių metrų, pardavė sugyventinei Laimai Brimerienei.
Tad oficialiai jis atrodė vargšas, už grašius pardavęs daugiau kaip milijono litų vertės poilsio namus Nidoje.
Klaipėdos apylinkės teismas 2012 metų spalį ieškinį atmetė – teisėjas Saulius Zajarskas nerado pagrindo nuspręsti, kad S.Stasiūnas turėtų savo turtu atsakyti už verslo partnerio skolas.
K.Skirka per advokatą G.Černiauską apskundė nutartį Klaipėdos apygardos teismui.
Šis teismas jau kitaip pažiūrėjo į bylą ir grąžino ją apylinkės teismui.
Pastarasis teismas šįkart priėmė australui palankų sprendimą: V.Skirkos sandoriai su S.Stasiūnu ir L.Brimeriene naikinami, turtas grąžinamas australui.
Sutartis sukėlė įtarimų
Kauniečiui atrodo, jog iš jo turtą nutarusio atimti teismo procesai priminė iki tol tik iš žiniasklaidos žinomus „reiderių” (svetimo turto ir verslo užgrobėjų iš dalies teisėtais būdais) antpuolius.
Žinoma, iš pralaimėjusiojo sunku tikėtis nešališkumo, bet atidžiai išnagrinėjus šią painią istoriją į akis krinta keistų detalių.
Pirmiausia abejonių kelia neva Australijoje sudaryta V.Skirkos 1 mln. australiškų dolerių paskolos sutartis su broliu K.Skirka. Teismui nebuvo pateikta jokių papildomų įrodymų, kad tokia paskola iš viso buvo: nei kvitų, nei pinigų pervedimo iš vienos sąskaitos į kitą požymių. Kvitai esą kažkodėl buvo sunaikinti.
Įtarimų kelia ir paskolos sutartį patvirtinančių brolių parašai – palyginus jų rašyseną atrodo, jog už abu pasirašė vienas – V.Skirka.
„Įdomu, kodėl G.Černiauskas beveik dvejus metus, kai vyko bylos procesai, nenorėjo teismui parodyti sutarties originalo? O kai parodė, pareikalavo kuo greičiau grąžinti po apžiūros”, – kalbėjo S.Stasiūnas.
Kaunietis kreipėsi į Kauno kriminalinę policiją ir pareiškė, kad grupė asmenų bando užvaldyti jo didelės vertės turtą klastodami dokumentus.
Policija atliko ikiteisminį tyrimą, kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydama leisti ištirti paskolos sutarties originalą. Bet teismas atsakė, jog originalas į ekspertizę bus atiduotas tik tada, kai pasibaigs procesas.
S.Stasiūnas stebėjosi, kokia prasmė tirti svarbų bylai dokumentą jau po teismo sprendimo.
Advokatas gynė abi šalis?
Ir pats ilgai užtrukęs procesas atrodė panašus į komišką teisminę dramą. Pavyzdžiui, formaliai broliai Skirkos bylinėjosi dėl skolos tarpusavyje.
Ieškovas Kęstutis liko Australijoje, jam atstovaujantis advokatas G.Černiauskas reikalavo pripažinti Vytauto 1 mln. Australijos dolerių skolą ir atsakyti už ją savo turtu.
Šis ir nesiginčijo, viską pripažino. Atsakovė buvo ir Vytauto sugyventinė L.Brimerienė, kaltinama padėjusi jam nuslėpti turtą lyg nuo milijoną skolinusio brolio, lyg nuo buvusios žmonos, su kuria iš tiesų V.Skirka jau buvo išsiskyręs dar prieš užverdant visai teisminei košei.
L.Brimierienė vieno posėdžio metu prasitarė, kad pirkimo ir pardavimo sandoriai buvo sudaromi siekiant perimti turtą iš S.Stasiūno. Tai matyti iš teismo posėdžio protokolų.
„Susidarė įspūdis, jog ir vienai, ir kitai pusei dirigavo G.Černiauskas. Jis painiojo ieškovą ir atsakovą, kurie aiškiai bylinėjosi tik dėl akių. Man paaiškėjo ši velniška schema.
Trijulė – broliai Skirkos ir L.Brimerienė – palaukė, kol aš prikelsiu iš griuvėsių poilsio namus Nidoje, o tada ėmėsi žygių atimti mano dalį.
Taip atsirado tariamoji skola ir V.Skirkos turto dalybos su Australijoje likusia žmona.
Skola sumanyta kaip instrumentas mano patalpas įtraukti į kreditorinių įsipareigojimų portfelį”, – savo požiūrį išdėstė S.Stasiūnas.
Byla vis painesnė
Tačiau G.Černiauskas mano, jog byla tik iš pažiūros paini – tokią ją nori paversti S.Stasiūnas.
„Viskas čia labai paprasta. Pagalvokite, ar įmanoma legaliai įsigyti maždaug 2 milijonų litų vertės turtą už tūkstantį ar du tūkstančius litų?
V.Skirka skyrėsi su žmona Australijoje, nenorėjo jai palikti savo nekilnojamojo turto dalies Lietuvoje, buvo įsiskolinęs broliui, todėl už simbolinę kainą pardavė L.Brimerienei ir S.Stasiūnui.
Moteris pripažįsta padėjusi slėpti turtą, S.Stasiūnas – ne. Štai ir visos painiavos esmė”, – aiškino teisininkas.
Paklaustas, ar tiesa, kad teismo metu atstovavo ir ieškovo, ir atsakovo interesams, tuo pažeisdamas advokato etiką, G.Černiauskas atsakė mįslingai: „Tie kunigaikščių vardai, Vytautas, Kęstutis... Susipainiojau skaitydamas vieną dokumentą.”
Advokatas savotiškai paaiškino, kokie yra įrodymai, kad sutartis dėl paskolos tarp brolių Skirkų yra tikra, o ne sugalvota norint atimti svetimą turtą: „Nesvarbu, kad kvitų ir panašių popierių neišliko. Jie abu pripažįsta skolą. Kokių įrodymų daugiau reikia?”
Būtent pastaroji aplinkybė kelia siaubą S.Stasiūnui: „Vadinasi, bet kas gali sugalvoti tokį scenarijų, tik žodžiu patvirtinti buvus paskolą, ir teismui to užtenka, kad iš trečiojo asmens, žmogaus, kuris nei skolino, nei skolinosi, būtų atimtas turtas?”
Ir S.Stasiūno, ir V.Skirkos patalpoms Nidoje šiuo metu pritaikytos laikinosios teismo apsaugos priemonės.
Tačiau procesas nesustojo, nes kaunietis padavė apeliacinį skundą ir dar neaišku, kas taps minėto būsto šeimininku.
Pastatų kainos kurorte – solidžios
Ramūnas Sliekas
Bendrovės „Ober-Haus” nekilnojamojo turto ekspertas
„Man žinomi buvę „Zundos” poilsio namai. Tiksliai pasakyti jų kainą galima tik įvertinus jų būklę. Bet kurorte privačių namų kainos siekia milijoną ir daugiau litų.
Dažniausiai pirkėjai Nidoje siekia įsigyti butus, kitokius statinius poilsio verslui plėtoti. Pavyzdžiui, nuomojant 200 kvadratinių metrų plotą per vasaros sezoną galima gauti 60–70 tūkst. litų pajamų. Tai pelninga investicija.
Neteko girdėti, kad didelio ploto statinį Nidoje, nors ir prastos būklės, būtų įmanoma įsigyti už tūkstantį ar du tūkstančius litų. Tai iš fantastikos srities.”
