„Bendrovės „Baltic Media Alliance“ vardu noriu atsiprašyti Lietuvos žmonių, kad per vieną iš mūsų holdingo retransliuojamų kanalų (PBK) buvo parodyta kiekvieno lietuvio pilietinius jausmus užgaunanti laida apie visai šaliai skaudžius 1991 m. sausio 13-osios įvykius“, - pranešime spaudai teigė „BMA Lietuva“ valdybos pirmininkė J.Butkevičienė.
„Mano atostogų metu parodyta laida man, kaip vadovei, taip pat buvo didžiulis akibrokštas, kurį vertinu kaip provokaciją. Todėl nutraukusi atostogas skubiai grįžtu į Lietuvą ir, prisiimdama asmeninę atsakomybę, sieksiu padaryti viską, kad būtų išsiaiškinta, kodėl tokio turinio laida pasiekė eterį“, - teigė ji.
Kanalas teisinasi
Žiniasklaidos holdingo bendrovės „Baltijas Mediju alianse“, kuri valdo Latvijoje įsikūrusį rusišką televizijos kanalą Pirmasis Baltijos kanalas (PBK), spaudos atstovas sakė, kad neseniai parodyta laida apie Lietuvą neatspindi PBK ir kanalo žinių komandos požiūrio, informuoja „nozare.lv“.
Atstovas sakė, kad PBK laidą gavo iš Rusijos Pirmojo kanalo ir ją transliavo nesusipažinę su laidoje skelbiama medžiaga. PBK pabrėžia, kad už laidos turinį pirmiausia atsakingi jos autoriai ir asmenys, kurie išsakė tokį požiūrį. Kanalas teigia, kad rengia laišką kanalo programos direktoriui Aleksejui Pimanovui (Aleksejs Pimanovs), kuris nusprendė transliuoti laidą apie sausio 13-ąją. PBK taip pat apgailestauja, kad laida įžeidė lietuvius bei pasiūlė per savo Lietuvai skirtą informacinę platformą „Lietuvas laiks“ parodyti Lietuvos sausio 13-osios įvykių versiją.
Be to, BPK teigia, kad yra pasiruošę pateikti ieškinį tiems, kas siūlė iš kanalo atimti transliavimo licenciją ir taip pakenkė kanalo reputacijai.
Melagingi faktai apie 1991 metų sausį įvykdytą sovietų agresiją paskelbti spalio 4 dienos propagandinėje laidoje „Žmogus ir įstatymas“.
Laidoje buvo interviu su Vilniaus televizijos bokštą šturmavusios grupės „Alfa“ tuometiniu vadu Michailu Golovatovu ir kitais pašnekovais, kurie neigė buvus kariškių ataką.
Po tokio akibrokšto vienas iš kabelinės televizijos operatorių „Cgates“ sustabdė Pirmojo Baltijos kanalo retransliavimą.
1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei šturmuojant televizijos bokštą žuvo 13 Lietuvos laisvės gynėjų, tarp jų viena mergina - Loreta Asanavičiūtė, kuri pateko po tanko vikšrais ir mirė ligoninėje. Į medicinos įstaigas kreipėsi 580 nukentėjusiųjų.
Tyrimą pradėjusi Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) antradienį pareikalavo paneigti laidoje paskleistą melą apie Sausio 13-ąją ir atsiprašyti Lietuvos piliečių.
Tyrimą žadėjo pradėti ir Latvijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba, nes kanalas registruotas Latvijoje.
