Jau netgi Rusijoje daug kas neabejoja, kad Maskvos ekonominis spaudimas Lietuvai – su ryškiu politiniu pamušalu.
Kremlius vis labiau niršta, kad šiuo metu Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Lietuva aktyviai remia Rytų partnerystės idėją, pagal kurią į Vakarus nuo Rusijos esančias šalis ketinama vis labiau priartinti prie ES.
Maža to, derėdamasis dėl gamtinių dujų kainų Vilnius nesutinka su koncerno „Gazprom” keliamomis sąlygomis.
Žodžiai virto darbais
Į Rusijos vartotojų gynimo tarnybos „Rospotrebnadzor” vadovo Genadijaus Oniščenkos postringavimus verta atkreipti dėmesį.
Juk ne veltui šis veikėjas vadinamas vyriausiuoju Kremliaus sanitaru: paprastai jo šmaikštūs įspėjimai vienos ar kitos valstybės adresu netrukus virsta rimtomis sankcijomis.
Praėjusią savaitę G.Oniščenka įspėjo, kad mūsų šalies pieno perdirbėjų Rusijoje laukia rūsti ateitis. O kartu pasiuntė signalą, kad dėl visko kalta politika.
„Mikroskopiniam naujadarui, kuris, reikia pripažinti, sėkmingai kalba beveik imperijos tonu, norėtųsi patarti skubiai imtis į Rusijos rinką tiekiamų pieno produktų gamybos kontrolės, užuot reiškus rėksmingus Rusijai skirtus mitingo lygio pareiškimus”, – rėžė G.Oniščenka.
Vakar grasinimai įvykdyti: „Rospotrebnadzor” nurodė vietos muitininkams neįleisti kai kurių pieno produktų iš Lietuvos.
Maža to, iš minėtos tarnybos nutekinta informacija, jog rusams gali užkliūti ir lietuviška mėsa, ir žuvis. Muitininkams paprasčiausiai nurodyta tikrinti viską, kas jiems esą sukelia įtarimų.
Tiesa, pastarieji aiškina, kad nurodymas tikrinti dar nereiškia įsakymo sustabdyti ir neįleisti produktų į šalį. Tačiau nuo vieno iki kito – vos žingsnis. Ypač Rusijoje.
Kuo nusidėjo pienininkai?
„Rospotrebnadzor” pranešė, jog „Pieno žvaigždžių” varškė „Svalia” bei „Žemaitijos pieno” grupės įmonės „Šilutės Rambynas” sūrio lazdelės neatitinka sanitarinių ir epidemiologinių reikalavimų. „Svalios” jogurte, anot Rusijos tarnybos, pritrūko bifidobakterijų ir jogurto kultūrų.
Kai kuriuose „Svalios” ženklo gaminiuose „Rospotrebnadzor” neva aptiko ftalatų, taip pat užkliuvo „Rokiškio sūrio” jogurto su miško uogomis riebumas, o „Pieno žvaigždžių” gaminama pieniška avižinė košė esą neatitiko skonio ir kvapo testo reikalavimų.
Ar tai turėtų labai stebinti? Juk per pastaruosius penkerius metus Rusija ne sykį buvo užkėlusi eksporto vartus ir pieno produktų gamintojams, ir gyvulių augintojams.
2009-aisiais Rusijoje kilęs antibiotikų skandalas mūsų šalies pieno produktų gamintojams irgi patąsė nervus. Tik tuomet rusai buvo atlaidesni.
Maskva užtrenkė duris ne visiems eksportuotojams, bet tik „Pieno žvaigždžių” filialui Mažeikių pieninei, „Žemaitijos pieno” Telšių filialui, „Rokiškio sūrio” filialui Ukmergės pieninei ir „Rokiškio pienui”.
Tąsyk už maisto saugą atsakingos dviejų šalių institucijos nekart sėdo prie derybų stalo, kol Rusija nutarė pieno produktuose toleruoti tam tikrą antibiotikų pėdsakų kiekį.
Nuosprendis – maras
2011-ųjų birželį Jonavos rajone kilęs klasikinis kiaulių maras tapo nuosprendžiu kiaulininkams: kiaulių eksportas į šią šalį iki šiol nevyksta.
2012-ųjų pavasarį Rusija sustabdė ir gyvų galvijų – avių ir ožkų importą iš visos ES. Tai smogė 35 Lietuvos fermoms.
Šiemet liepą Rusija sustabdė atvėsintos kiaulienos ir jautienos importą. Mat tikrindami Lietuvos mėsos perdirbimo įmones Rusijos inspektoriai rado latviškos ir lenkiškos kiaulienos.
Į inspektorių nemalonę pateko „Agrovet”, Pajūrio mėsinė ir „Grimeda”. Visos šios įmonės dar neatgavo galimybės eksportuoti gaminių į Rusiją.
Nors dėmė krito ant trijų, tai turėjo įtakos visiems gamintojams. Laikinai ir kitos bendrovės negalėjo importuoti šviežios atvėsintos mėsos.
Verslas jau įbaugintas
Į Rusiją pieno perdirbėjai eksportuoja nemenką dalį savo produkcijos, tačiau vakar jie dievagojosi, kad kol kas jokių kliūčių nekyla.
O mūsų šalies pareigūnai taip pat skėsčiojo rankomis – esą jei iš Maskvos oficialių pretenzijų nesulaukta, kol kas nėra ką aiškintis.
Bet nuo rugsėjo 12-osios, kai Rusijos muitinėse buvo pradėta totali lietuviškų prekių patikra, iki šiol Kremlius ar kitos institucijos taip pat nesiteikė paaiškinti, kas vyksta.
To nepaskelbto karo nuostolius vien vežėjai įvertino dešimtimis milijonų eurų, ką jau kalbėti apie krovinių siuntėjus ar gavėjus.
Maža to, Maskva jau, atrodo, iškovojo pirmąją, nors iš pažiūros gal ir nedidelę, pergalę. Vos išgirdę, kad žurnalistai jų klausia apie Rusiją, su šia šalimi prekiaujantys Lietuvos verslininkai ima gūžtis: papasakosime, tiktai be pavardžių ar įmonių pavadinimų.
Tebežaidžiama slėpynių
Labai atsargi ir Lietuvos valdžios reakcija į Rusijos išpuolius.
Įvairiausių institucijų vadovai tvirtina negaunantys iš rusų jokios oficialios informacijos apie kokius nors draudimus ar sankcijas. Tą patį kartoja ir aukščiausi pareigūnai.
„Niekam neuždrausta rašyti, mums svarbiausia visa tai ramiai skaityti ir toliau dirbti – eksportuoti tiek pieno produktus, tiek mėsą, tiek gyvus gyvulius”, – taip į „Rospotrebnadzor” grasinimus vakar reagavo premjeras Algirdas Butkevičius.
Net Europos Komisijos atstovai ragina Lietuvą kreiptis į Pasaulinę prekybos organizaciją (PPO). Pastarajai Rusija priklauso nuo praėjusių metų, todėl turėtų vykdyti įsipareigojimus ir nestatyti dirbtinių kliūčių prekybai tarp atskirų valstybių.
Žinoma, skundo nagrinėjimas PPO tikrai užtruktų, kaip ir visos procedūros, vykstančios Europos Sąjungos lygiu. Tačiau tai nereiškia, kad, kaip sako premjeras, kreiptis į PPO dar ne laikas.
Kita vertus, ginant savo valstybę aktyvesnė turėtų būti ir Europos Sąjungos pozicija.
LR korespondentai Vakaris Deksnys, Aida Murauskaitė, Audrė Srėbalienė (Vilnius), Aleksandras Procenka (Maskva), Eldoradas Butrimas (Varšuva)
Neskęstantis veikėjas
* Kremliaus sanitaro vardą pelnęs G.Oniščenka sulaukia ir kritikos. Vos prieš kelias dienas į Rusijos premjerą Dmitrijų Medvedevą kreipėsi organizacija „Visuomenės kontrolė”, suabejojusi, ar „Rospotrebnadzor” vadovas tinkamas eiti šias pareigas.
* Priežastis – kelios keistos šio veikėjo iniciatyvos. Pavyzdžiui, G.Oniščenka nusprendė priskirti daugelyje daržų vešančią garbanotąją petražolę prie augalų, turinčių stipriai veikiančių narkotinių ar nuodingųjų medžiagų. Kritikos sulaukė ir šios tarnybos ketinimai priversti aludarius atsisakyti plastiko taros – esą joje esančios medžiagos apnuodija alų.
* Praėjusiais metais Sankt Peterburgo jaunimo organizacija „Chriušos prieš” irgi reikalavo atstatydinti G.Oniščenką tiktai dėl to, kad jis nesugeba ar nenori nutraukti prekybos produktais, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, tačiau verslininkų buvo pratęstas. „Jo veikla labai paprasta: skundas, patikrinimas, kyšis ir juokinga bauda”, – tuomet „Rospotrebnadzor” vadovas sulaukė tokių kaltinimų.
* Vis dėlto nuo 1996 metų vyriausiojo Rusijos sanitarijos gydytojo pareigas einantis ir tikrojo pirmosios klasės Rusijos Federacijos valstybės tarėjo (kariuomenėje tai prilygsta armijos generolui) titulą pelnęs G.Oniščenka – nepajudinamas.
* Anot Rusijos spaudos, jis paprasčiausiai yra politinis įrankis: vos Kremlius suranda pretenzijų kuriai nors šaliai, šis veikėjas kaipmat paverčia jas sanitariniu ginklu. Taip buvo su Abchazija, Moldova, Gruzija, Baltarusija, Ukraina, dabar ir su Lietuva.
Grėsmė šalies ekonominiam stabilumui
Artūras Paulauskas
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas
„Blokuodama lietuviškų maisto produktų įvežimą, Rusija siekia daryti įtaką Lietuvos ekonominiam stabilumui.
To priežastys gali būti tiek aktyvus Lietuvos dalyvavimas sprendžiant Rytų partnerystės klausimus bei būsimas viršūnių susitikimas Lietuvoje, tiek pirmininkavimas ES Tarybai, tiek tvirta Lietuvos pozicija derybose su „Gazprom”.
Manau, atėjo laikas įvertinti tokius Rusijos veiksmus ir imtis priemonių spręsti susidariusią situaciją, gal net sukviesti šalies Valstybės gynimo tarybą.”
Nereikėtų pradėti žaisti Kremliaus žaidimų
Nerijus Maliukevičius
Politologas
„Tai, kas dabar vyksta, yra politiškai motyvuotas ekonominio šantažo įrankis, pasitelktas prieš mus ir mūsų partnerius, ypač Rytų partnerystės valstybes, kurios netrukus turėtų susėsti prie stalo ir deklaruoti savo europines nuostatas.
Yra ir desperacijos požymių. Kai rusai negali suvilioti Europos partnerių „meduoliais”, imasi tradicinių priemonių.
Nieko nauja, taip gyvenome visą savo nepriklausomybę. Buvo juk embargas benzinui, toms pačioms dujoms. Tad keistai atrodo nuostaba, kad Rusija ėmėsi kažkokių priemonių – Maskva jas nuolat taiko.
Norėčiau išskirti padėtį dėl pieno ir jo produktų, nes Rusija davė laiko pasirengti tokiam žingsniui. Juk apie pieno embargą kalbama beveik mėnesį. Tad pienininkai galėjo imtis visko, kad sumažintų riziką. Mūsų politikai irgi galėjo apsvarstyti, ką derėtų daryti tokiomis aplinkybėmis.
Reikia panaudoti Rusijos įrankius savo naudai – parodyti svarbiausiems savo partneriams, tarp jų ir Rytų partnerystės šalims, kaip išties elgiasi Rusija. Ypač tai svarbu mūsų pirmininkavimo ES metu.
Tai lemiamas laikas Rusijai, ypač kai kyla įtampa dėl Ukrainos pasirinkimo – sukti šiai šaliai europiniu keliu ar ne.
Lietuvoje turėjo vykti intensyvus diplomatinis darbas, reikia teikti visą informaciją tarptautinėms organizacijoms, tarp jų – Pasaulinei prekybos organizacijai. O reali reakcija galėtų būti tuomet, kai diplomatinis darbas bus atliktas.
Tačiau svarbu nepakliūti į spąstus, nepradėti žaisti Kremliaus žaidimų ir taikyti kokius nors apribojimus Rusijai.
Kaliningrado sritį laikau potencialiu mūsų sąjungininku. Svarbu, kad mūsų veiksmai nekirstų paprastiems kaliningradiečiams. Jie turi būti sutelkti prieš tuos pareigūnus, kurie painioja ekonomiką ir politiką.”
Po grasinimų lenkai aiškinsis Maskvoje
* Pastaruoju metu Maskva ėmė spausti ir Lenkijos gamintojus. Praėjusios savaitės pabaigoje Rusijos veterinarijos inspektoriai paskelbė, kad dviejų lenkų įmonių gaminiuose rasta sveikatai kenksmingų bakterijų.
* Dar anksčiau tas pat buvo užsiminta apie kitų dviejų bendrovių produkciją. Rusijos valdininkai ėmė kritikuoti ir iš Lenkijos įvežamus pieno produktus, daržoves bei vaisius.
* Nieko nestebina, kad iškart prabilo tas pats G.Oniščenka, pagrasinęs taikyti embargą lenkiškiems produktams. Todėl į Maskvą šią savaitę išskubėjo aukščiausi Lenkijos žemės ūkio ministerijos pareigūnai.
