Rusijos karas su Gruzija prasidėjo ne 2008 metų rugpjūčio 8 dieną. Prieš tai Kremlius panaudojo visą eilę agresyvių politinio ir ekonominio spaudimo priemonių.
Radikalūs Rusijos politikai ir politologai garsiai rėkė apie būtinybę okupuoti Gruziją. Pasienyje buvo sustabdyti vilkikai, vežantys gruzinišką vyną ir mineralinį vandenį. Rusijos kariuomenė surengė dideles puolamąsias pratybas Gruzijos pasienyje.
Panašią situaciją dabar matome ir Lietuvoje.
Rugpjūčio mėnesį Rusijos prezidento Vladimiro Putino parankinis Vladimiras Žirinovskis rėkė, kad reikia okupuoti Baltijos valstybes. Tą pati tauškė ir politologas Michailas Aleksandrovas. Pasienyje prasidėjo lietuviškų produktų blokada, o prieš keletą savaičių Rusija ir Baltarusija surengė labai didelio masto puolamąsias karines pratybas.
Be to, Lietuva jau kelerius metus Rusijos visuomenei yra piešiama kaip vienas didžiausių priešų. Už mūsų šalies saugumą atsakingi pareigūnai stebi prieš Lietuvą vykdomą informacinį karą. Tokie pat agresyvūs veiksmai matomi ir energetikos sektoriuje. Kitaip tariant, mūsų valstybėje nėra tokios gyvenimo srities, į kurią nebūtų prasibrovęs nekviestas svečias iš Rytų. Ar realu, kad Lietuvoje ir vėl pamatysime žlegančius rusiškus tankus?
Gynybos ekspertai ir politologai sako, kad toks Rusijos elgesys rodo jos užsienio politikos nešiuolaikiškumą. Šioje situacijoje Lietuva turėtų sutelkti aplink save tarptautinę bendruomenę ir pasirūpinti savo vidinių politinių jėgų konsolidacija.
Kremlius bandė tiesti nagus į Lietuvą
Gruzijos ir Lietuvos situacijoje yra faktinių panašumų, tačiau skirtumai – esminiai. Dėl to sutarė visi kalbinti gynybos ekspertai ir politologai.
„Pirmiausia, mes esame NATO nariai. Kitas dalykas – mes neturime teritorinių ginčų. Lietuva buvo viena pirmųjų iš po sovietinių valstybių, kuri nustatė ir sužymėjo valstybės sienas. Toje Gruzijos teritorijoje, į kurią kėsinasi Rusija, metų metus vyko susišaudymai ir kitokie konfliktai. Jau vien tuo požiūriu išeitinė situacija yra kitokia“, - portalui lrytas.lt sakė gynybos ekspertas, analitikas Aleksandras Matonis.
Tarptautinės politikos ekspertas daktaras Nerijus Maliukevičius pabrėžė, kad Rusijos provokacijos prieš Lietuvą skiriasi nuo tų, kurios buvo rengiamos prieš Gruziją.
„Gruzijos atveju karinės pratybos, provokacijos, dujotiekių sprogimai turėjo konkretų tikslą – išprovokuoti neadekvačius Gruzijos kariuomenės veiksmus. Prieš Lietuvą vykdomas nekarinio pobūdžio provokacijos. Jų tikslai yra politiniai“, - kalbėjo mokslininkas N.Maliukevičius. Jis yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.
Žurnalo „Veidas“ apžvalgininkas Audrius Bačiulis pastebėjo, kad lyginant Gruzijos ir Lietuvos situacijas, skiriasi Amerikos pozicija.
Šalies vadovas Barackas Obama pasikvietė Baltijos šalių prezidentus ir pareiškė, kad mūsų valstybių saugumas yra strateginis Amerikos tikslas. Beveik tuo pat metu jis apsilankė Švedijoje, kur aptarė galimybes prisijungti prie NATO. Amerika davė leidimą parduoti Suomijai sparnuotąsias raketas JASSM, kurios gali sunaikinti visus Rusijos Šiaurės Vakarų karinės apygardos priešlėktuvinės gynybos mazgus.
„Taip Obama parodė, kad Amerika mato Baltijos jūrą savo interesų zona ir neleis Maskvai čia kišti nosies. Tiesą sakant, tas Žirinovskio ir Aleksandrovo įniršio ir keiksmų protrūkis veikiausiai rodo, kad Kremlius bandė tiesti čia savo nagus, bet gavo per juos iš Amerikos, tad ir putojasi bejėgiškai įsiutę“, - apie situaciją kalbėjo A.Bačiulis.
Rusija neturi preteksto
Žurnalistas A.Matonis pabrėžė, kad Maskvai būtų labai sunku rasti pretekstą, kuriuo galėtų pateisinti agresiją prieš Lietuvą. Mūsų valstybės politika nesuteikia net menkiausios galimybės imti tokių ekstremalių veiksmų.
Pavyzdžiui, Rusija savo nacionalinėje gynybos strategijoje yra įsipareigojusi ginti savo tėvynainius užsienyje ir tam panaudoti visas įmanomas priemones. Tarp jų ir karines. Tačiau net ir tame kontekste Kremliaus režimas neturėtų preteksto pulti mūsų šalį.
„Jokiu būdu aš nesumenkinu neadekvatumo ir ciniškumo, kurį demonstruoja Rusija. Tai niekaip nesiderina su normalia kaimynystės dvasia. Visiškai neadekvatu rengti tokias puolamąsias pratybas Lietuvos pasienyje ar ekonomines blokadas. Bet pirmiausia tai nepuošia jų, o ne mūsų. Lietuva savo politika ir elgesiu nėra sudariusi prielaidų tokiam elgesiui“, - pabrėžė analitikas A.Matonis.
Tikslas – pažeminti Lietuvą
Analitikai sutaria – pagrindinis Rusijos provokacijų tikslas yra parodyti, kad Lietuva nesugeba atlikti tų tarptautinių pareigų, kurias dabar prisiėmė. Pirmiausiai tai yra pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ir Rytų partnerystės idėjos įgyvendinimas.
„Kuo Lietuva labiau atsitrauks nuo realių darbų ir įsivels į tokius nešvarius žaidimus, tuo labiau Rusija priartės prie savo tikslų. Mes pasirodysime tarptautinei bendruomenei kaip nesubrendėliai, neturintys gebėjimų“, - kalbėjo analitikas A.Matonis.
Politologas N.Maliukevičius sako, kad kitas tokio politinio-ekonominio spaudimo tikslas - vidinis Lietuvos valstybės suskaldymas.
„Šiuo atveju yra ypač svarbi Lietuvos politinių jėgų konsolidacija. Dabar vieni politikai staiga prabyla apie Kiniją, kiti kalba apie ekonominius karus. Mes nepastebime, kad vienas iš svarbiausių tokio spaudimo tikslų yra vidinis suskaldymas. Visos politinės partijos turėtų susitelkti ir vienu balsu, garsiai apie mūsų problemas kalbėti tarptautinei bendruomenei“, - kalbėjo mokslininkas.
Gynybos ekspertas A.Matonis įžvelgė dar vieną Rusijos tikslą – sukurti Lietuvoje tokią situaciją, kurioje galėtų klestėti antivalstybinės jėgos.
„Milžiniška Lietuvos pieno pramonės dalis yra nukreipta į Rusiją. Dėl blokados bus neparduotas pienas, negautos pajamos, neišmokėti atlyginimai, gyventojai patirs sunkumų per šildymo sezoną, padidės nepasitenkinimas savo valstybe, socialinis jautrumas. Kai visuomenėje tokios nuotaikos, tai lengviau kurstyti nesistemines partijas ir antivalstybines jėgas“, - sakė A.Matonis.
Siūlo priminti apie „Magnickio sąrašą“
Daktaras N.Maliukevičius siūlo apie Rusijos politiškai motyvuotą spaudimą vieningai kalbėti tarptautiniu mastu, tačiau nežvanginti ginklais.
„Dažnai tarptautiniams santykiams yra svarbu ne praktinės politikos dalykai, bet tai, ką mes įsivaizduojame, kokius įvaizdžius matome, kokias grėsmes projektuojame. Jeigu viešojoje erdvėje labai aktyviai dirbame piešdami grėsmes ir priešus, tai gali iškilti išsipildančios pranašystės dilema – priešininkas ar oponentas kartais yra pastatomas į tokią poziciją, kuriai net nesiruošė“, - apie tarptautinės politikos teoriją pasakojo N.Maliukevičius.
Jis pasiūlė galimą atsaką Rusijai.
„Jeigu karo vanagai šitoje situacijoje randa galimybę žvanginti ginklais, tai aš siūlau rinktis asimetrines priemones. Mes neturėtume pasiduoti emocijoms ir bausti Rusijos žmones, kurie nėra kalti dėl tos situacijos. Aš siūlau taikyti atsaką prieš režimą, kuris tokiais būdais siekia savo politinių tikslų.
Pavyzdžiui, mes galime pasinaudoti pirmininkavimo formatu ir iškelti tą vis sklandantį „Magnickio sąrašo“ klausimą. Tai būtų labai adekvatu, logiška ir tikriausiai ne tai, ko tikisi Kremliaus politinių žaidimų organizatoriai“, - kalbėjo mokslininkas N.Maliukevičius.
