Nereikia slėpti galvos smėlyje ir manyti, kad niekas nieko nesužinos. Daug žmonių dirba, kad tiesa išaiškėtų. Tokie perspėjimai trečiadienio vakarą iš EP narių lūpų skambėjo Europos Sąjungos (ES) šalims, įtariamoms nelegaliu CŽV kalinių gabenimu ir kalinimu. Tarp jų ir Lietuvai.
Jau šešeri metai, kaip EP nariai nepraranda vilties išsiaiškinti teisybę dėl ES teritorijoje galimai veikusių CŽV kalėjimų. Parlamentarai reikalauja, kad išaiškėtų teisybė, o aukoms būtų atlyginti nuostoliai.
„Negali likti nenubaustų. Reikia išsiaiškinti šią situaciją, kad ateityje tokie įvykiai nepasikartotų. Siunčiame signalą šalims narėms, kad EP siekia šį klausimą išsiaiškinti iki galo“, - kalbėjo vienas iš rezoliucijos dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse autorių Juanas Fernando López Aguilaras.
Ir nors pažeidus tarptautinius susitarimus ir žmogaus teises gabenant ar laikant CŽV kalinius įtariama nemaža dalis ES valstybių, dažniausiai plenarinėje sesijoje trečiadienį buvo linksniuoti Lenkijos ir Lietuvos pavadinimai.
„Kiekvieną dieną aiškėja vis nauji faktai, tad nereikia slėpti galvų smėlyje ir manyti, kad niekas nieko nesužinos. Daug žmonių dirba, kad viskas išaiškėtų.
Ministre, jūs esate lietuvis ir jūsų šalis žadėjo atkurti tyrimą, jei tik paaiškės naujų faktų. Naujų faktų yra. Tad prašau parodyti pavyzdį, kad pagaliau piliečiai įsitikintų, jog ES gerbiamos žmogaus teisės“, - į ES Tarybai posėdyje atstovaujantį Lietuvos užsienio reikalų viceministrą Vytautą Leškevičių kreipėsi EP narė iš Prancūzijos Hélène Flautre.
Ji priminė šį rudenį pasigirdusius naujus įtarimus, kad Lietuvoje galimai buvo kalinamas ne vienas, o du CŽV kaliniai.
Slovėnijos politikė Tanja Fajon piktinosi tuo, kad šalių vyriausybės atsisako bendrauti ir informuoti apie vykdomus tyrimus dėl CŽV kalėjimų.
„Sakome, kad saugome žmonių teises, o dabar apsimetame nieko nežiną ir tylėdami prarandame žmonių pasitikėjimą. Nekalbama apie kišimąsi į valstybių narių reikalus, bet kalbame apie žmogaus teises“, - teigė T.Fajon, skatindama į diskusiją įsitraukti ir Lietuvą, kuri minima tarp galimai CŽV kalėjimus priglaudusių šalių.
Tyrimai – ne ES valioje
Tačiau EP plenarinėje sesijoje kaip ES Tarybos, o ne Lietuvos atstovas kalbėjęs V.Leškevičius teigė, kad ES institucijos neturi teisės kištis į vykdomus tyrimus ar reikalauti atsakomybės, nes nacionalinis saugumas ir vidaus reikalai yra šalių narių kompetencija.
Lietuvos viceministrui pritarė ir Europos Komisijos (EK) vicepirmininkė Viviane Reding, sakydama, kad EK negali paskatinti ar paspartinti šalyse narėse vykstančių tyrimų bei koordinuoti prokuratūrų ar kitų atsakingų institucijų darbo.
Tačiau tokie pasiteisinimai papiktino dar vieną Prancūzijos atstovę EP Marie-Christine Vergiat.
„Situacija atsidūrusi mirties taške. Teisinės bylos nejuda, nors atsiranda naujų faktų. Tai skandalingas teisinis neveiksnumas. Ministre, gėda, kad prisidengiate ribota kompetencija ir neatsakote į klausimus“, - piktinosi kairiųjų atstovė EP.
Kritikos netrūko ir Lenkijai, kuri kaltinama neskaidriais tyrimais, mėginant išsiaiškinti galimą CŽV kalinių laikymą jos teritorijoje. Aršios kritikos nenutildė ir lenkų politikų argumentai, kad tyrimas dar tęsiasi, o EP pareiškimus galima vertinti kaip politinį spaudimą.
„Ar jūs skaitėte diskusijos pavadinimą? Ten kalbama apie tariamą kalinių gabenimą ir kalinimą. Tyrimai nebaigti. O kalbate lyg faktai jau būtų įrodyti“, - piktinosi lenkas Krzysztofas Lisekas.
Tačiau britė Sarah Ludford pasiūlė nebevartoti žodžio „tariamas. Nes įrodymų yra labai daug“.
Jeigu ketvirtadienį EP nariai pritars naujai rezoliucijai dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse, atskaitomybės iš ES narių bus reikalaujama ir ateityje.
