Tokį raginimą trečiadienį išgirdo su prezidentės vyriausiąja patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Virginija Būdiene susitikę Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos vadovas Edmundas Vaitiekūnas bei Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Feliksas Dobrovolskas.
„Prezidentės iniciatyva paraginome institucijas atidžiau stebėti informacinę erdvę ir svarstyti, ar Lietuvos informacinis saugumas yra pakankamas“, - BNS po susitikimo sakė V.Būdienė.
Patarėjos teigimu, laukiama šių institucijų sprendimų dėl „Pirmojo Baltijos kanalo“ parodytos laidos.
„Kiekviena institucija imsis savo įgaliojimų srityje turimų priemonių. Kokie bus institucijų sprendimai, šito negalime pasakyti“, - sakė ji.
V.Būdienės teigimu, susitikime taip pat buvo aptarta, kokia yra informacinės erdvės apsaugos galimybė – ar ji pakankama, ar reikia inicijuoti teisės aktų pakeitimus. Tai analizuos įvairių institucijų teisininkai.
„Sutarėme, kad teisininkai, tiek Prezidentūros, tiek įvairių institucijų labai išanalizuos, ir galbūt ateity papildomų priemonių bus pasiūlyta. Tačiau kol kas, išanalizavus Visuomenės informavimo įstatymą, šiuo metu yra nemažai įstatymo straipsnių, kurie gana kategoriškai, imperatyviai kalba apie informacinio saugumo dalykus, jeigu pažeidžiami tam tikri punktai“, - sakė patarėja.
„Taip pat yra Baudžiamojo kodekso kai kurie straipsniai, kurie jau buvo įvairiose bylose panaudoti – jais taip pat galima naudotis panašiais atvejais, kaip mūsų visų šiuo metu aptariamas viešoje erdvėje įvykęs faktas“, - pridūrė ji.
Radijo ir televizijos komisija (RTK) posėdyje trečiadienį svarstys, kokių veiksmų imtis po melagingos propagandinės laidos.
Melagingi faktai apie 1991 metų sausį įvykdytą sovietų agresiją paskelbti spalio 4 dienos propagandinėje laidoje „Žmogus ir įstatymas“. Laidoje buvo interviu su Vilniaus televizijos bokštą šturmavusios grupės „Alfa“ tuometiniu vadu Michailu Golovatovu ir kitais pašnekovais, kurie neigė buvus kariškių ataką.
1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei šturmuojant televizijos bokštą žuvo 13 Lietuvos laisvės gynėjų, tarp jų viena mergina - Loreta Asanavičiūtė, kuri pateko po tanko vikšrais ir mirė ligoninėje. Į medicinos įstaigas kreipėsi 580 nukentėjusiųjų.
Tyrimą pradėjusi RTK antradienį pareikalavo kanalo paneigti laidoje paskleistą melą apie Sausio 13-ąją ir atsiprašyti Lietuvos piliečių.
„Pirmąjį Baltijos kanalą“ valdančio holdingo vadovė Lietuvoje Jolanta Butkevičienė antradienį viešai atsiprašė dėl melagingos laidos apie Sausio 13-osios įvykius, pavadinusi šį įvykį provokacija.
Tyrimą žadėjo pradėti ir Latvijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba, nes kanalas registruotas Latvijoje.
Po minėtos laidos vienas iš kabelinės televizijos operatorių „Cgates“ sustabdė Pirmojo Baltijos kanalo retransliavimą. „Cgates“ vadovas Paulius Dambrauskas BNS antradienį sakė, kad po RTK trečiadienio posėdžio spręs, ar atnaujinti šio kanalo retransliavimą.
