Jos draugei pasidalijus nuoroda į straipsnį, paauglė savo profilyje „Facebook“ necenzūriniais žodžiais atsiliepė: „Užsi**** tegu čia neskiedę „pabėgau iš namų“; išėjau ir vsio“, – straipsnį apie savo dingimą komentavo nepilnametė.
„Jinai negražiai pasielgė, bet kai kitą kartą gausime pranešimą apie tai, kad yra dingusi, jos paieškos bus tokios pat rimtos“, – tikino Vilniaus 1 komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 1 poskyrio viršininkas Andžejus Jankevič.
Policijos pareigūnai neturi teisės elgtis kitaip. „Nežinai, gal ji 5 kartus pati dings, šeštą kartą, neduok Dieve, pasiklys miške grybaudama. Reaguosim vis tiek taip pat. Neturime pasirinkimo, neturime veiklos laisvės“, – aiškino pareigūnas.
Policininkas nepyksta ant merginos už „riebius“ žodžius. „Nejaučiam jokių nemalonių jausmų. Mums svarbu, kad žmogus yra sveikas ir gyvas. Jei sužinosime, kad situacija suplanuota iš anksto, kad žmogus specialiai tai padarė, galbūt taikysime atsakomybę už melagingą pranešimą“, – aiškino A.Jankevič.
Šiurkštų paauglių elgesį jis teisina jų amžiumi. „Nepilnamečiai tikrai negalvoja, ką darys policija (kai jie pabėgs iš namų. - Red.). Jie toje situacijoje galvoja tik apie santykius su tėvais“, – sakė Kriminalinės policijos poskyrio viršininkas.
Mergina atsirado netrukus po straipsnio pasirodymo portale lrytas.lt. Ne kartą dingę žmonės dėl portalo straipsnių sužino, kad yra ieškomi, ir praneša apie save artimiesiems.
Per metus – iki 70 tikrai dingusių žmonių
Per metus Lietuvoje policija pradeda kelis šimtus tyrimų dėl dingusių žmonių. Ne visi jie – iš tiesų dingę. Visada atsiranda tokių, kurie artimuosius apleidžia savo valia.
Tyrimą policija pradeda ir tada, kai vaikai vėluoja grįžti namo nustatytu laiku, o tėvai negali su jais susisiekti. Kai kurie nepilnamečiai iš globos namų dingsta po 4–5 kartus per savaitgalį. Policija kiekvieną kartą pradeda naują tyrimą.
„Policija neturi tokios prabangos į jų dingimą reaguoti skirtingai. Atliekame tuos pačius veiksmus, renkame tą pačią informaciją. Jei gauname prokuroro leidimą, paskelbiame apie jų dingimą internete. Kuo greičiau jie atsiranda, tuo mažiau jėgų prireikia, mažiau kainuoja paieška“, – pasakojo A.Jankevič.
Metų pabaigoje neatsiradusių lieka iki 70 žmonių.
Daug žmonių „dingsta“ užsienyje. Ir ne visi jie nori, kad artimieji žinotų, kur jie yra.
„Jei žmogus gyvas ir sveikas ir savo noru atsisako bendrauti su artimaisiais, pranešame, kad jis sveikas, bet nesakome, kur jis yra“, – sakė policijos pareigūnas.
Žinoma, tai negalioja nepilnamečiams ir globojamiems žmonėms. „Jei žmogui paskirta globa, nors jam ir 45-eri, pranešama jo globėjams. Tas pats ir su nepilnamečiais“, – dėstė A.Jankevič.
