Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ketvirtadienį nutarė
kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo ir sustabdė bylos
nagrinėjimą. Europos Teismo bus prašoma atsakyti į klausimą, ar
Lietuvos teismas šiuo atveju turi teisę atsisakyti pripažinti
arbitražo teismo sprendimą.
Ginčas kilo dėl Lietuvos teismuose Energetikos ministerijos
inicijuoto bendrovės „Lietuvos dujos“ ir trijų jos vadovų -
Valerijaus Golubevo, Kirilo Selezniovo ir Viktoro Valentukevičiaus -
veiklos tyrimo. Ministerija prašo teismų nustatyti, ar šie asmenys
tinkamai atstovavo įmonės interesams, su „Gazprom“ derantis dėl
dujų kainos Lietuvai, o jei teismas nustatytų, jog netinkamai -
nušalinti juos nuo pareigų ir įpareigoti įmonę derėtis su
„Gazprom“ dėl mažiausios dujų pirkimo kainos ir aukščiausios
tranzito kainos.
„Nagrinėjama civilinė byla dėl „Lietuvos dujų“ veiklos
tyrimo yra susijusi daugiau kaip su viena valstybe nare, todėl
priimtą sprendimą gali tekti pripažinti ir leisti vykdyti Europos
Sąjungos valstybėse narėse pagal Briuselis I reglamentą.
„Lietuvos dujų“ viena pagrindinių akcininkių yra Vokietijos
įmonė „E.ON Ruhrgas Energy Beteiligungs“, turinti 38,91 proc.
akcijų. Taigi, įvertinus šią aplinkybę, teisėjų kolegija
sprendžia, kad bylos kontekste svarbu išsiaiškinti klausimus,
susijusius su Briuselis I reglamento taikymu, kad Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas, kaip nacionalinis teismas, priimdamas
sprendimą, nepažeistų savo pareigos užtikrinti visišką ES
teisės veiksmingumą“, - rašoma LAT nutartyje.
Stokholmo arbitražas pernai liepą konstatavo, kad Energetikos
ministerijos inicijuotas „Lietuvos dujų“ ir trijų jos vadovų
veiklos tyrimas iš dalies pažeidė akcininkų - Vyriausybės, „
Gazprom“ ir „Ruhrgas“ - 2004 metų kovo 24 dienos susitarimą ir
nurodė atsisakyti dalies reikalavimų, tarp jų - įpareigoti
„Lietuvos dujas“ pradėti derybas su „Gazprom“ dėl sąžiningos ir
teisingos dujų kainos bei pateikti bendrovės valdybai dokumentus
apie šias derybas.
2011 metų rugpjūtį „Gazprom“ pateikė Stokholmo arbitražui
ieškinį prieš Lietuvos valstybę ir nurodė, kad Energetikos
ministerijos 2011 metų kovo 25 dienos prašymas teismui pradėti l
„Lietuvos dujų“ veiklos tyrimą pažeidžia jos akcininkų
susitarimą, jog visi šalių ginčai sprendžiami arbitraže.
„Gazprom“ prašė arbitražo įpareigoti Energetikos ministeriją
nutraukti Vilniaus apygardos teisme pradėtą bylos svarstymą.
Pastaroji byla tai pat jau pasiekė Aukščiausiąjį teismą -
„Lietuvos dujos“ bei V.Golubevas ir K.Selezniovas pavasarį apskundė
jiems nepalankius žemesnių teismų sprendimus.
Lietuvos apeliacinis teismas 2012 metų gruodžio 17 dieną
atsisakė pripažinti ir leisti vykdyti Stokholmo prekybos rūmų
arbitražo sprendimą dėl Rusijos koncerno nustatytos gamtinių dujų
kainos Lietuvai. „Gazprom“ šį sprendimą apskundė Aukščiausiajam
Teismui.
Apeliacinio teismo kolegija konstatavo, kad toks arbitražo
sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti Lietuvoje prieštarautų
viešajai tvarkai.
„Gazprom“ anksčiau teigė, jog Apeliacinio teismo sprendimas
kelia abejonių dėl Lietuvos pasirengimo vykdyti savo tarptautinius
įsipareigojimus bei rodo nesėkmę, saugant užsienio investuotojų
teises šalyje. Anot Rusijos dujų koncerno, Lietuva ne tik pažeidė
„Lietuvos dujų“ akcininkų sutartį, bet taip pat atsisakė vykdyti
tarptautinio arbitražo sprendimą.
Ankstesnė Lietuvos Vyriausybė teigė, kad „Gazprom“ šaliai,
kuri pirmoji iš Baltijos šalių įgyvendina trečiąjį ES
energetikos paketą ir iki 2014 metų pabaigos ketina visiškai
atskirti Rusijos koncerno iš dalies valdomų „Lietuvos dujų“
veiklas, taiko diskriminacinę dujų kainą, kuri yra didžiausia
Europos Sąjunga.