Neseniai gyvūną suradę jo savininkai iš naujųjų šeimininkų pareikalavo 3 tūkst. litų kompensacijos. 2008 metų rugsėjį 8 mėnesių kalaitė Mega prapuolė iš nuosavo namo kiemo, esančio Julijanavos gatvėje.
Verslininkas Tomas Bansevičius vylėsi, kad jo augintinė greitai atsiras: į Megos kūną buvo įsiūta mikroschema su duomenimis apie gyvūną ir jo savininką.
Suteikė naują vardą
T.Bansevičius pranešė apie dingusią aviganę Gyvūnų registravimo centrui, aplankė kelias mieste veikiančias gyvūnų prieglaudas. Veltui.
Vyriškis nežinojo, kad Mega atsidūrė Lietuvos gyvūnų globos draugijoje (LGGD), kuri šiuo metu jau neveikia.
2009 metų sausio 20 dieną LGGD atstovai Megą atidavė Veterinarijos akademijai. Kalė buvo įkurdinta šioje įstaigoje, saugojo jos teritoriją. Ji gavo ir naują Airos vardą.
Veterinarijos akademijoje yra aparatūra, kuria galima nuskaityti informaciją mikroschemoje ir sužinoti, ar gyvūnas turi šeimininkus. Tačiau tokia mintis niekam iš įstaigos atstovų net nešovė į galvą.
LGGD darbuotojai patikrinimo įrangos neturėjo, bet jie nepasivargino pranešti Gyvūnų registravimo centrui apie rastą kalaitę.
Šuo šeimininko nepažino
Šių metų rugpjūtį šuo ištrūko iš voljero ir ėmė lakstyti po didelę Veterinarijos akademijos teritoriją.
Kalę sugavo darbuotojai, kurie nežinojo, kad tai - jų įstaigos gyvūnas. Pamatę mikroschemą, jie nustatė šeimininką.
Apie po penkerių metų atsiradusią augintinę sužinojęs T.Bansevičius bandė ją atsiimti, tačiau akademijos apsaugininkai liepė ateiti rudenį, kai vadovybė sugrįš iš atostogų.
Kalė savo senojo šeimininko neatpažino - pamačiusi jį, iškart ėmė urgzti. T.Bansevičius jos pasiimti nepanoro.
Įskaičiavo ir moralinę traumą
Praėjusią savaitę kaunietis įteikė Veterinarijos akademijai pareiškimą, kuriame iškėlė savo reikalavimus.
„Kalė, skiepai, mikroschema man kainavo per 1000 litų, be to, mano mažametė dukra patyrė moralinę traumą. Todėl trijų tūkstančių litų kompensacija, manau, nebūtų per didelė“, - pareiškė T.Bansevičius.
Negavęs pinigų, vyriškis ketina kreiptis į teismą. T.Bansevičiaus nuomone, dėl aplaidumo turėtų atsakyti abiejų organizacijų – Veterinarijos akademijos ir Lietuvos gyvūnų globos draugijos – atstovai.
„Mes nesielgėme piktybiškai. Nežinojome, kad šis gyvūnas jau turi šeimininką. T.Bansevičiui galėčiau pasiūlyti vienintelę kompensaciją - kokį nors kitą šuniuką, auginamą mūsų įstaigoje“, - „Lietuvos rytui“ sakė Veterinarijos akademijos kancleris Henrikas Žilinskas.
Augintinį pamatė parduotuvės aikštelėje
Kaune yra įvyko dar viena panaši istorija. Tiesa, ji baigėsi be konfliktų.
2007 metais iš šio miesto dingo bokserio mišrūnas Dikas (nuotr.), priklausantis kauniečiui Juozui Duobai.
2012 metų vasarį Dikas buvo sugautas už 90 kilometrų nuo Kauno esančiame Jurbarke. Šuo nebuvo paženklintas.
Jurbarko savivaldybės komunalininkai Diką perdavė gyvūnų globos įstaigos „Penkta koja“ darbuotojams. Pastarieji ji įkurdino savo prieglaudoje.
2012 metų rugsėjį „Penktos kojos“ savanoriai išvyko į prekybos centrą pirkti statybinių medžiagų voljerams. Jie pasiėmė ir šunį, kurį parduotuvės centro aikštelėje atsitiktinai pamatė J.Duoba.
Vyriškio ir jo žmonos džiaugsmui nebuvo ribų. Keturkojis atpažino šeimininkus ir puolė jiems į glėbį.
