Tiesa, dar anksčiau šalies vadovė pareiškė, kad Seimas, mėgindamas nuversti iš posto D.Valį, siekia politizuoti prokuratūros instituciją, ir kaltino parlamentarus nepagarba Konstitucijai.
D.Grybauskaitė ne pirmą kartą labai aiškiai pasako, ką ji mano apie Seimo spalio 1-osios sprendimą nepritarti prokuratūros praėjusių metų veiklos ataskaitai ir tuo pagrindu bandyti nuversti Prezidentūros statytinį.
Taigi abejonių nelieka – prezidentė neieškos jokių kompromisų, nepaisys tokio Seimo siūlymo ir D.Valio neatleis bent jau artimiausiais mėnesiais.
Negana to, šiuokart šalies vadovės retorika buvo itin karinga – esą daliai Seimo narių būdinga destrukcija, kerštavimas, sąskaitų suvedinėjimas, bet ne darbas valstybės labui.
Kaip ypač drastiškus Seimas gali įvertinti viešus prezidentės samprotavimus, kad dalis parlamentarų neva nori nuversti iš posto D.Valį, nes jis jiems kliudo pasisavinti nuo 2014 metų ateisiančius europinius pinigus.
Pagal politinės kovos logiką dabar būtų galima laukti atsakomojo valdančiosios daugumos kirčio. Tačiau socialdemokratų lyderis premjeras A.Butkevičius užvakar aiškiai mėgino malšinti politines aistras ir mažinti priešpriešą tarp Seimo ir šalies vadovės.
Vyriausybės vadovas pareiškė, kad ir parlamentui nepatvirtinus prokuratūros ataskaitos generalinis prokuroras gali toliau eiti pareigas, bet privalo padaryti labai rimtas išvadas.
Tačiau prezidentė nė vienu žodžiu nėra užsiminusi, kad gal vis dėlto klysta ir D.Valys, kurio vykdomą prokuratūros reformą, kaip rodo apklausos, neigiamai vertina didžioji jo pavaldinių dalis, o veiklos metodais nuolat piktinasi prokurorų profesinė sąjunga.
Šalies vadovė visą kaltę verčia D.Valiu nepatenkintiems Seimo nariams ir net įtaria, kad jie tai daro norėdami netrukdomai pasisavinti europinius pinigus, kitaip sakant, siekdami nusikalstamų tikslų, o A.Butkevičius, regis, bando sukti polemiką kita linkme.
Premjeras iš esmės paragino valdančiuosius neaštrinti konflikto su prezidente ir nepriimti nutarimo, kuriuo būtų siūloma atleisti generalinį prokurorą iš pareigų.
Ar pagrindinės valdančiosios partijos vadovo žodis bus išgirstas Seimo posėdžių salėje, paaiškės, kai bus balsuojama dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto parengto dokumento projekto.
Politinė aklavietė, aštrinanti priešpriešą tarp Seimo ir prezidentūros, kol kas lieka.
Padėtis pasikeistų, jei D.Valys pasitrauktų pats, pavyzdžiui, valstybiškai pareiškęs, jog taip elgiasi nenorėdamas būti konflikto tarp Seimo ir prezidentės priežastis. Tai leistų ir D.Grybauskaitei, kaip sakoma, išsaugoti veidą, neparodant, kad ji nusileido parlamentui.
Galimas ir kitoks scenarijus. Artėjant prezidento rinkimams, kuriuose tikriausiai antrosios kadencijos sieks ir D.Grybauskaitė, autoriteto neturintis jos statytinis prokuroras gali tapti rimtu svarsčiu, tempiančiu žemyn šalies vadovės reitingus. Jei taip atsitiktų, prezidentei nebūtų sunku rasti pretekstą atleisti D.Valį.
Vis dėlto tokie galimi įvykių posūkiai kol kas labiau teoriniai.
Tiesa, kai kurie ankstesni generaliniai prokurorai atsistatydino nelaukdami, kol bus atleisti. Taip, pavyzdžiui, 2010 metais pasielgė A.Valantinas, kai Seimas priėmė nutarimą, kad jis nesugebėjo tinkamai organizuoti prokuratūros darbo tiriant Kauno pedofilijos bylą. Tą kartą ir prezidentė pritarė parlamento nuomonei.
Pats iš generalinio prokuroro pareigų 2005 metais pasitraukė ir nemažai politikų kritikos anuomet sulaukęs A.Klimavičius. Jis iš karto buvo paskirtas Aukščiausiojo teismo teisėju.
Apskritai dar nė vienas prokuratūros vadovas šių pareigų nėjo visą kadenciją, kuri pagal dabartinį įstatymą trunka 7 metus. Du prokuratūros vadovai – V.Nikitinas ir D.Pėdnyčia – buvo atleisti įstatymu pakeitus generalinio prokuroro skyrimo tvarką.
Akivaizdu, kad tokia politinė praktika daro daug žalos prokuratūros darbo stabilumui, kenkia teisėsaugininkų nepriklausomumo principui.
Dabartinis įstatymas nepalieka Seimui galimybių pašalinti generalinį prokurorą nepaisant prezidentės valios.
Kai kurie teisės specialistai teigia, kad nepritarimas prokuratūros ataskaitai teisiniu požiūriu nieko nereiškia ir neįpareigoja šalies vadovės atsižvelgti į Seimo nuomonę.
Vadinasi, išversti D.Valį iš posto parlamentarai galėtų nebent dar kartą pakeitę generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo tvarką. Bet ir tokiu atveju dar ir Konstituciniam teismui greičiausiai tektų atsakyti į klausimą, ar šie veiksmai neprieštarauja Konstitucijai.
Kad ir kaip būtų, dabar susidariusi situacija panaši į politinę grimasą.
Prokuroras, kuriuo nepasitiki nei pavaldiniai, nei pagrindinė šalies valdžios institucija – parlamentas, toliau sėdi poste, nes tai lemia prezidentės asmeninės ambicijos.
