Žvilgtelėkim į tradicinius lietuvių didvyrius. Įdomu, jog dažnas jų iki galo taip ir nepasiekė savo tikslų, bet buvo arti jų. Beveik pasiekė. Galime pavadinti juos “beveikistais”.
Apšilimui pradėkime nuo S.Dariaus ir S.Girėno, garsių ir gerbiamų tautos vyrų. Visgi, ar jiems pavyko? Sakysite - taip, nes perskrido Atlantą. Palaukit, bet ar jų tikslas buvo nukristi Soldino miške? 1933 metų liepos 17 dienos naktį jie turėjo nusileisti Aleksoto oro uoste. Nenusileido. Žodžiu, beveik įgyvendino savo idėją, trūko tikrai nedaug, tik poros valandų skrydžio.
Kodėl taip gerbiame žmones, kurie “beveik padarė” tai, ko siekė? Kai kas prieštarauja, sako - Darius ir Girėnas atliko žygdarbį, įdėjo begalę energijos, ėmėsi didingo darbo ir nuveikė daugiau, nei kiti.
Grįžkim prie tikslų. Pasiekė? Ne. O mes juos mylim ir norim būt panašūs į tuos, kuriems nepavyko. Na, “beveik” pavyko. Vadovaudamiesi tokia logika, turėtume gerbti visus “beveikistus”, turinčius didžius ketinimus - tuos, kurie beveik parašė knygą, beveik laimėjo varžybas, beveik pastatė namą, beveik įkūrė sėkmingą verslą.
Kitas didvyris - Vytautas Didysis. Politinėmis ir karinėmis priemonėmis jis išplėtė valstybę ir savo įtakos zoną iki pat Juodosios jūros (tiesa, porą kartų išdavė savo tautiečius kryžiuočiams, bet mums juk nesvarbu, ar ne?). Trūko tik vieno dalyko - karūnos. Ir, kaip dažnai Lietuvoje būna - “beveik” ją gavo. Abejoti Vytauto Didžiojo sėkmingumu nepriimta, bet pasakykit - tapo karaliumi ar ne?
Beveik. Lietuva beveik tapo karalyste, beveik išvengė sąjungos su Lenkija ir nedaug trūko, kad mūsų istorija būtų pasisukusi visai kita linkme. Kad ir Žalgirio mūšis - juk, tiesą pasakius, Jogaila buvo valstybės ir kariuomenės galva, tik mes ir sau, ir visam pasauliui bandome įrodyti, kad Vytautas buvo pirmas žmogus. Beveik pirmas.
Beje, karalius Mindaugas irgi nelabai sėkmingai baigė savo dienas, o Lietuva visam laikui prarado karalystės statusą.
O kaip legendinis kunigaikštis Margiris? Tai visgi, apgynė pilį nuo kryžiuočių, ar ne? O už ką tada jį gerbiam ir didžiuojamės? Už tai, kad išpjovė saviškius - moteris, vaikus ir nusižudė pats? Po teisybei, tai dar vienas garsus “beveikistas”, užėmęs didvyrio vietą mūsų sąmonėje.
Tadas Kosciuška, pralaimėjęs karą Rusijos kariuomenei, vedamai A.Suvorovo - “beveikistas”, vos neišgelbėjęs savo ir mūsų valstybės nuo išnykimo. Ta pati istorija pasikartojo 1831 ir 1863 metais - sėkmė sukilimų pradžioje ir katastrofa pabaigoje. Tokių epizodų pilna Lietuvos istorijoje ir tautosakoje - Tadas Blinda, Emilija Pliaterytė, Jonas Žemaitis - Vytautas, Zigmantas Sierakauskas ir taip toliau.
Kodėl taip žavimės žmonėmis, kuriems nepavyko?
Žinomiausias lietuvių religinis simbolis - Rūpintojėlis. Ką jis veikia? Sėdi ir sielvartauja. Palyginimui - Didžiosios Britanijos religinis simbolis yra Šventasis Jurgis - riteris, nugalintis drakoną (ir ne “beveik”, bet iki galo!) Jaučiate skirtumą? Gal dėl tokio savęs suvokimo britai kadaise sukūrė imperiją?
Rūpintojėlis nieko negali padaryti, tik rymoti ir liūdėti. Ar įsivaizduojate jį, nuveikiantį didžius darbus, statantį miestus, įveikiantį priešus, perplaukiantį jūras? Jis sėdi ir rūpinasi, priešingai kitų tautų simboliams - Mozei, Dovydui, Kalevui, Herakliui, Garibaldžiui, kurie ne tik kovojo, bet ir nugalėjo.
Jei mano simbolis nieko neveikia, kaip aš galiu ką nors atlikti iki galo?
Paklauskim kiekvienas savęs - ką yra nuveikę mano didvyriai, žmonės, kuriuos gerbiu ir kuriais žaviuosi? Ar jie yra nugalėtojai? Statytojai? Kūrėjai? Jie pasiekė savo tikslus, ar yra “beveikistai”, peršokę griovį 95 procentais?
Didvyriai yra mūsų tikėjimo simboliai, mūsų pačių paveikslo dalis, sąsaja su jais skatina pasitikėti savimi ir savo galimybėmis. Kodėl tai svarbu? Todėl, kad nuo mūsų tikėjimo priklauso mūsų pasiekimai. Mes sekame savo didvyrių pėdomis ir nesąmoningai kartojame jų istorijas, taip patys tampame arba nugalėtojais, arba “beveikistais”.
Gera žinia yra tai, jog kiekvienas mūsų sąmoningai galime pasirinkti savo herojus ir žvaigždes, o nuo pasirinkimo priklauso visa likusio mūsų gyvenimo istorija. Tai gali būti ir S.Jobsas, ir Rūta Meilutytė, o gali būti ir Drąsius Kedys.
Kokių pasiekimų norėtumėte?
