Kodėl pašalintas prezidentas, „tvarkiečių” lyderis R.Paksas panūdo, kad visa valdančioji koalicija keltų vieną kandidatą, kuriuo greičiausiai būtų premjeras A.Butkevičius?
Ar tik R.Paksas, pats turintis tik nedidelius šansus dalyvauti kovoje, taip nenori pakišti kojos paskelbtam „darbiečių” kandidatui A.Paulauskui ir galimam „tvarkiečių” kandidatui V.Mazuroniui?
Juk kam būtų malonu regėti du priešus – išorės ir vidaus – dalyvaujant puotoje, kurioje pats labiausiai troškai dalyvauti? Nesvarbu, kad po tos puotos jie liks alkani, bet vis tiek įgis daugiau svorio ir blizgesio.
Dėl A.Butkevičiaus – kitokia intriga. Neatmestina, kad ir jam D.Grybauskaitės nepavyktų įveikti. Tokiu atveju jis netektų to lyderio statuso, kurį turi dabar. Be to, kai kas imtų abejoti, ar pralaimėtojas vertas užimti partijos ir Vyriausybės vadovo postus.
Atrodo, kad būtent rizika tapti šautu žvirbliu bei lengvu bičiulių grobiu ir yra pagrindinis A.Butkevičiaus stabdys neriant į rinkimus. O kaip nenuogąstauti? Juk didžiausi jo žygio į rinkimus entuziastai yra būtent senoji LDDP gvardija, „senuosius socialdemokratus”, kurių atstovas yra ir A.Butkevičius, ne kartą dorojusi lyg šiltą vilną.
Beje, pastarajame partijos prezidiumo posėdyje premjerą į kovą garsiausiai stūmė buvusios LDDP elito atstovai – teisingumo ministras J.Bernatonis ir europarlamentaras Z.Balčytis. Šią dūdą pučia ir galimi A.Butkevičiaus konkurentai dėl partijos vedlio posto tarp „senųjų socialdemokratų”.
Sutapimas? Gal. Bet drumstuose mūsų partijų vandenyse jų retai būna.
