Tai vienišai merginai – vos 17-a. Apsirengusi it klounė. Makiažas – Gariūnų. Ar ją mama apžiūrėjo prieš paleisdama į sceną? O laidos rengėjai?
Balsas – puikus, gerai juda, nebijo scenos. Bet jau dabar galėtų dirbti kvailų blondinių reklamos agente.
„Pigios blondinių grupės turėtų užleisti vietą talentams!” – rėkia Indrė.
Net springsta. O visas įvaizdis – tikslinis: greitai greitai susirasti vyrą.
Greičiausiai jos tikslas – tapti dainininke, studijuoti muziką, susirasti gerų mokytojų.
Bet apie tai – nė žodžio. Tik maivymasis įsispraudus į veržiančias kelnes. Kūno kalba pasako daugiau nei žodinis aktyvumas.
Dar įdomiau stebėti merginos artimųjų veidus, kurie užkulisiuose laukia komisijos sprendimo. Jiems labai svarbu, kad jų vaikas patektų pas mokytojus. Bet grimasų dėl akivaizdaus dainininkės persistengimo – jokių.
Imu manyti, kad talentas pats savaime vidutinei statistinei provincijos gyventojai yra svarbus tik tuo, kad padidina galimybę sėkmingai susirasti vyrą.
Artimųjų neužgauna net seksistiniai komisijos narių komentarai. „Oi, kaip tirpsta Merūnas, tiesiog laižosi žiūrėdamas į... (tą ir aną – dainininkes, ne dainininkus)”, – sako Katažina.
Tikriausiai jai atrodo, kad tas merginas, dėl kurių tirpsta Merūnas laižydamasis, jis užkelia ant aukštesnio laiptelio. Mat jei moterį pagirsi, kad kas nors dėl jos tirpsta (tegul pats Merūnas) – jos vertė padidės.
Nė velnio nepadidės. Ar padidėtų Merūno vertė nuo to, kad dėl jo tirptų keliomis moterimis daugiau? Aišku, kad ne. Savo vertę jis kuria pats. Bet šios taisyklės neišmokstama taikyti moterims.
Višta šiame konkurse yra ne ta, kuri neturi draugo, o ta, kuri tikrai prastai dainuoja.
Visada nusiviliu, kad abiem lytims tebegalioja ne tos pačios visavertiškumo taisyklės.
Kita džiazuojanti jauniklė, itin puikaus balso ir nevulgari, baigusi pasirodymą irgi kukliai sako: „Gal po šio konkurso susirasiu draugą.”
Gal ir susirasi. Bet ir taip susirasi, nes esi puiki – talentinga, graži ir šauni.
Juk atėjai čia dainuoti, o ne į vyro paieškų turgų.
Merginos ir moterys, savo vertę matuojančios tuo, ar jas vertina vyrai, savo noru nukelia save į antrarūšių lentyną. Tarsi puikus balsas be nesurasto gerbėjo neturėtų jokios vertės.
Tarsi patekimas į televiziją tik dėl to ir svarbus, kad paskui lengviau susitvarkytum savo statuso reikalus.
Feministinė idėja – kad saviraiška svarbi ne tuo, jog tave surastų vyras – Panevėžio ir Kauno dar nepasiekė. LNK televizijos – irgi.
Nesu įsigilinusi, kaip konkurso dalyvius apdoroja rengėjai prieš pasirodymą scenoje.
Būtų tikrai baisu, jeigu jie skatina dalyves laidyti provincialius šūksnius – suraskite mane, aš vieniša, todėl mano gabumai beveik nieko nereiškia.
Imu manyti, kad talentas pats savaime vidutinei statistinei provincijos gyventojai yra svarbus tik tuo, kad padidina galimybę sėkmingai susirasti vyrą.
