Skelbimų lentose prie abiejų parduotuvių, pašto, „Caritas” patalpų Puodžių kaimo gyventojus pasitinka skelbimas, primenantis, kad jie privalo šiemet sumokėti 60 litų bažnytinį mokestį ir nepamiršti pridėti tiek pat praėjusių metų skolos.
„Kada bažnyčia tapo antrąja mokesčių inspekcija? Iki šiol žinojome, kad kaip katalikai turime ją remti tik aukodami savo noru.
Ir namuose nebėra ramybės. Po kelis kartus Albina Pūtienė eina ir viena, ir su Žilinų parapijos klebonu Donatu Šukiu.
Įžengusi į vidų ji klausia, ar priimsime kunigą, kuris laukia už durų, ir ar sumokėsime mokestį.
Kai atsisakome, trenkia durimis ir pasipiktinusi išeina. Paskui telefonu vėl ragina”, – piktinosi keli Puodžių kaimo gyventojai.
Trūksta nuoširdaus bendravimo
Žmonės tikino neturintys pinigų, nes augina po kelis vaikus, yra bedarbiai.
Šie Puodžių gyventojai teigė bažnyčiai aukojantys per mišias, nors mieliau eina ne į savo parapijos bažnyčią Žilinuose, o toliau esančias Akmens ir Babriškių.
Jų nuomone, Žilinų parapijos pastoracinės tarybos ir klebono sugalvotas privalomas mokestis tik dar labiau atitolins juos nuo šios bažnyčios.
„Kunigo noras ir gebėjimas nuoširdžiai bendrauti su tikinčiaisiais gali pritraukti į bažnyčią.
Tada ir aukų užtektų. Norime jas duoti iš širdies kiekvienas pagal savo išgales, o ne prievarta mokėti mokesčius”, – tvirtino Puodžių kaimo gyventojai.
Ketino rinkti po 120 litų
Viena parapijos pastoracinės tarybos narių Asta Bujienė sakė, kad ne klebonas, o taryba sugalvojo įvesti metinį bažnytinį mokestį, nes labai trūksta pinigų klebonijai ir bažnyčiai remontuoti.
Apie 300 tūkstančių litų reikėtų būtinam remontui atlikti. Tokią sąmatą nemokamai parengė bendrovė „Varėnos statyba”.
Iš pradžių siūlyta rinkti po 120 litų, tačiau pasitarus sumažinta perpus.
Iš šio mokesčio jau pakeisti langai, dvejos durys, klebonijoje suremontuotas vienas kambarys.
Paremia ir žemės ūkio bendrovė „Tėviškė”, sodybas Žilinuose ir aplinkiniuose kaimuose įsigiję pasiturintys vilniečiai, kitų miestų gyventojai.
Jaučiasi neteisingai apkalbėta
Kiekviename kaime pas gyventojus eina kitas žmogus, o dažniausiai ir po du.
Puodžių kaime – A.Pūtienė. Ji jaučiasi kaimynų neteisingai apkalbėta.
Ji sakė niekada nėjusi į tą patį namą po kelis kartus, nes neturi tiek sveikatos.
„Su kunigu niekada nesilankiau. Su Dana Kibirkštiene daugiausia kaimynų apėjome priminti, kad reikia sumokėti bažnytinį mokestį. Tik keletas nesutiko. Liepė kunigui pačiam užsidirbti.
Ne vienas pats prašė dar kartą užeiti, kai gaus pensiją ar atlyginimą. Atsirado net priekaištaujančių, kodėl nepasakiau apie tokį mokestį”, – pasakojo A.Pūtienė.
Praėjusių metų bažnytinį mokestį kol kas sumokėjo mažiau kaip pusė Puodžių kaimo gyventojų. Kiti neskuba mokėti skolos ir atsiskaityti už šiuos metus.
Kataliko pareiga – išlaikyti
Žilinų Šv.Antano Paduviečio bažnyčios klebonas D.Šukys sakė, kad pats nevaikšto po parapijiečių namus prašyti bažnytinio mokesčio, nes tai atlieka pastoracinės tarybos nariai.
„Tikrai nėra jokios prievartos, o tik prašymas prisidėti išlaikyti savo bažnyčią. Kaip atimsi, jei neduos. Bet religinė bendruomenė turi savo turtą ir privalu patiems jį išlaikyti.
Problema ta, kad daugeliui pritrūksta tokio supratimo ir asmeninės atsakomybės.
Žilinų parapijoje, kaip ir visoje Lietuvoje, smarkiai mažėja gyventojų. Teoriškai jų dar yra apie 600, bet iš faktiškai gerokai mažiau.
Tik apie 10 procentų nuolat lankose Šv.mišiose. Nedaug santuokų ir krikštynų.
O išlaidos bažnyčios ir klebonijos pastatams išlaikyti nuolat didėja”, – aiškino klebonas D.Šukys.
Jis pripažino, kad žmonėms gali nepatikti tik nelabai tinkamas pavadinimas – bažnytinis mokestis, nors tai nė vieno mąstančio negalėtų atstumti nuo Bažnyčios.
Blogai, kai perlenkiama lazda
Algirdas Jurevičius
Kaišiadorių vyskupijos generalinis vikaras
„Reikia priminti parapijiečiams, kad kiekvienas privalo prisidėti prie savo bažnyčios išlaikymo. Tokia kataliko pareiga.
Tačiau blogai, jei perlenkiama lazda ir bandoma tuos pinigus išlupinėti.
Lietuvoje nėra įstatymu patvirtinto bažnytinio mokesčio kaip, tarkim, Vokietijoje, kur jo nemokantiems neteikiama jokia pagalba. Mūsų bažnyčios kol kas išlaikomos savanoriškomis aukomis.
Todėl visiems kunigams labai svarbu nuoširdžiai kalbėtis su savo parapijiečiais ir tuomet pavyksta susitarti.”
