Tokią poziciją Ministrų kabinetui pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Jai sakė asmeniškai pritariantis ir premjeras Algirdas Butkevičius.
„Argumentai, kuriuos mes išdėstėme, yra tokie pat: tai yra įstatymas, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, prieštarauja ir Europos Sąjungos teisės aktams, prieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo sprendimams, taip pat paties įstatymo projektai yra svarstytini juridinės technikos požiūriu“, - po pasitarimo žurnalistams sakė sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis.
Pasak ministro, abortų problemą reikėtų spręsti ne įstatymu, o stiprinant lytinį švietimą, plečiant psichologines paslaugas.
„Reikia įteisinti ir galimybes išplėsti mokymo programas: lytinio švietimo, šeimos planavimo, reprodukcinių teisių. Tuo atžvilgiu turi būti dedama daug pastangų“, - nurodė V.Andriukaitis.
„Ne tokiu įstatyminio vėzdo keliu reikia spręsti šitą problemą. (…) Reikėtų daugiau psichologinės pagalbos konsultacijų, socialinių priemonių“, - kalbėjo jis.
Vyriausybės išvadų projekte sakoma, kad pataisomis siaurinama moters teisė į privatų gyvenimą, be to, kyla abejonių, ar jos atitinka Konstitucinio Teismo doktrinas, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos principus, Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą jurisprudenciją. Be to, ministerijos teigimu, Seime svarstomame įstatymo projekte yra daug deklaratyvaus pobūdžio nuostatų, kurios nesukuria apibrėžtų teisinių santykių, taip pat vertinamojo pobūdžio nuostatų, tarpusavyje nesuderintų terminų.
Seimas po pateikimo yra pritaręs grupės parlamentarų, kurių dauguma - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos narai, parengtam Gyvybės prenatalinėje fazėje įstatymo projektui. Pagal projektą, nėštumą gydytojas galėtų nutraukti tik tuo atveju, jei nėštumas gresia nėščios moters gyvybei ar sveikatai, arba yra pagrįstų įtarimų, kad moteris pastojo dėl išžaginimo. Nutraukti nėštumą esant aukščiau minėtoms sąlygoms būtų leidžiama, jei nuo nėštumo pradžios praėjo ne daugiau kaip 12 savaičių.
Pasak SAM, priėmus pataisas, liktų „nesureguliuota situacija, kai nusikalstamos veikos tyrimas nutrauktas ar nusikalstama veika neįrodyta, o nėštumas buvo nutrauktas dėl pagrįstų įtarimų, kad jis atsirado dėl nusikalstamų veikų“.
„Taip pat nėra teisiškai aiški formuluotė „pagrįsti įtarimai“. Neaišku, ar sąlyga atlikti nėštumo nutraukimą atsirastų (...) įtariamajam įteikus pranešimą apie įtarimą“, - dėsto ministerija.
Vyriausybės išvados projekte suabejota ir pataisų iniciatorių teiginiais, kad pataisos neigiamų pasekmių ir įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės - tokiems teiginiams esą būtina įvertinti, pavyzdžiui, galimus nelegalių nėštumo nutraukimų skaičius.
Lietuvoje šiuo metu leidžiama iki 12 nėštumo savaitės nutraukti nėštumą be papildomų sąlygų.
Europos Sąjungoje (ES) abortai draudžiami Maltoje, Airijoje ir Lenkijoje. Likusios valstybės, tarp jų ir Lietuva, abortų nedraudžia, tik nustato ribą, iki kurios jis leidžiamas. Šis terminas svyruoja nuo 10 iki 18 savaičių.
