Savos net ir ligos, ir psichologinės problemos. Specialistai pastebi, jog dabar gyvenantys žmonės skiriasi nuo prieš dešimt, dvidešimt ar trisdešimt metų gyvenusių savo bendraamžių. Lrytas.lt pristato straipsnių ciklą apie skirtingų kartų atstovus.
Šįkart - žvilgsnis į dabartinius dvidešimtmečius. Sakoma, kad jie neskaito knygų ir ilgesnių nei du puslapiai straipsnių, nes įpratę skaityti tik trumpąsias žinutes. Jie linkę viską chroniškai atidėlioti ir tiesiog paniškai bijo būti nevykėliais, todėl vaikosi prabangos, net jeigu ji jiems ne pagal kišenę.
Mokytojos atkalbinėjo nuo verslo
Tačiau nemenka dalis dabartinių dvidešimtmečių nelaukia, kol subręs, o drąsiai imasi verslo, kuris dažnai būna susijęs su naujosiomis technologijomis ar socialiniais tinklais.
Kelionių agentūrą įkūręs 22 metų Rimvydas Širvinskas, daug kam geriau žinomas kaip Makalius, savo verslą taip pat pradėjo nuo tinklaraščio rašymo ir socialinių tinklų.
R.Širvinskas pasakojo, kad jo kartos atstovų ryžtas nieko nelaukiant imtis verslo nelabai suprantamas vyresniosios kartos atstovams.
„Mokykloje vyresnės mokytojos mums patardavo nekurti verslo, o verčiau mokytis ir susirasti darbą. Jų manymu, verslas – vyresnio amžiaus žmonių užsiėmimas. Buvau vienas iš nedaugelio, nepaklususių ir sukūrusių verslą. Įrodžiau, kad ir jaunas žmogus gali tapti verslininku, įmonės direktoriumi“, – pasakojo kelionių ekspertas.
Linkę viešintis
R.Širvinskui išpopuliarėti padėjo socialiniuose tinkluose ir tinklaraštyje dalijami patarimai, kaip nebrangiai pakeliauti. „Mano tikslas nebuvo eiti į viešumą. Tiesiog buvau pastebėtas. Žinoma, esu dėkingas socialiniams tinklams, kad išpopuliarėjau“, – aiškino verslininkas, patikinęs, kad socialiniai tinklai jo dvidešimtmečių kartai labai svarbūs.
Makaliaus tėvams atrodo keista, kaip galima šitaip viešintis internete, pasakoti apie keliones, apie tai, kada į jas leisis, kalbėti apie artimuosius. Vyresniųjų nuomone, taip elgtis nesaugu.
„Ką kaimynai pasakys?“
Rimvydo mamai buvo nelengva suprasti ir sūnaus sprendimą mokytis ne universitete, bet kolegijoje, kur Makalius įgijo jam reikalingesnių žinių. „Ką kaimynai pasakys?“ – klausė mama.
Kai naktis prieš paskaitas R.Širvinskas leisdavo internete, rašydamas apie keliones, vėliau padėdamas jas suplanuoti kitaip ir tokiu būdu kurdamas savo ateitį, mamai tai irgi atrodė keistai. Vėliau ji suprato, kad sūnus elgiasi teisingai ir pagaliau net pati ėmėsi savo verslo – būdama siuvėja atidarė drabužių taisyklą.
Tiesa, į mokslus Makalius žiūrėjo atsakingai ir to, kas jiems trukdė, pavyzdžiui, televizijos laidos kūrimo, atsisakė.
Svajojo tapti magu
Ar teisybė, kad dvidešimtmečiai blaškosi, užuot siekę vieno tikslo?
R.Širvinsko nuomone, dalis tiesos tame yra. Bet tą blaškymąsi jis pavadino paprasčiausiu savo kelio ieškojimu, drąsa rizikuoti. Jis teigė ir pats ne iškart nusprendęs, kuo norėtų būti. Svajojo dirbti cirko artistu, magu, galvojo net apie būrimą Taro kortomis, kol galų gale atrado savo kelią.
Makalius džiaugiasi pagaliau užčiuopęs tai, ką veikti jam nuoširdžiai patinka.
„Aš kiekvieną rytą atsikėlęs džiaugiuosi, kad einu į darbą“, – sakė pašnekovas, ne tik organizuojantis keliones, bet ir leidžiantis žurnalą „Makaliaus kelionės“.
Psichologas-psichoterapeutas Andrius Kaluginas:
„Žinoma, kiekvienas dvidešimtmetis yra išskirtinis, bet juos vienijai maksimalizmas. Ir tai, kad jie nori visko, greitai ir iš karto, yra normalu.
Dažnai šie žmonės mano, kad pasaulis jiems yra kažką skolingas ir kad jie iškart, net neįdėję pastangų, turėtų viską gauti vien tik dėl to, kad yra protingi, jauni, ambicingi ir energingi.
Jie eina į vieną darbą, po to jį meta, nes galvoja, kad tas darbas prastas, viršininkas blogas, atlyginimas – per mažas. Jie nori per mėnesį iš karto gauti po dešimt tūkstančių litų.
Dabartiniai dvidešimtmečiai yra persismelkę lyderystės ir sėkmės tematika. Visi jie nori būti sėkmingi ir visi siekia tapti lyderiais, pirmaujančiais. Jiems tai įdiegta per reklamas, galbūt amerikietišką ideologiją.
Tai karta, kurią suformavo televizija, socialiniai tinklai. Visose reklamose jie raginami būti pirmi, rinktis geriausią. Net jeigu jie to kartais negali sau leisti, vis tiek visais būdais bando būti dėmesio centre, siekia pripažinimo. Tai nėra blogai. Taip tiesiog yra.
Didžiausia problema tokiems žmonėms yra būti nevykėliais. Nesakau, kad būti nevykėliais yra gerai, bet dabartiniai dvidešimtmečiai, skirtingai nuo ankstesniųjų, tiesiog perdėtai bijo tokiais tapti. Dabar yra tam tikrų veiksmų ir aksesuarų, pagal kuriuos sprendžiama, kad esi nevykėlis. Pavyzdžiui, jeigu neturi „iPhone“ ar kitų prabangių daiktų, jeigu nesilankai naktiniame klube, jei neturi pasisiekimo tarp priešingos lyties atstovų, manoma, kad esi nevykėlis.
Dvidešimtmečiai žūtbūt stengiasi atkreipti į save kitų dėmesį ir dabar tai jau pasidarė galbūt net truputį hipertrofuota. Jie nori visais įmanomais būdais patekti į televiziją, radiją, socialinius tinklus. "Facebook'e" jie rašo apie kiekvieną savo pirstelėjimą. Jie nori būti matomi ir tokiu būdu pasijusti sėkmingais, savotiškais lyderiais.
Viena būdingiausių dvidešimtmečių kartos problemų, su kuria man tenka susidurti ir dirbant su studentais, ir psichoterapijos kabinete, – gerokai sustiprėjusi prokrastinacija, tai yra, chroniškas atidėliojimas.
Atidėliojama viskas: pasiruošimas egzaminams, sprendimų priėmimas, veiksmai. Tai – totalus atidėliojimas ir sėdėjimas socialiniuose tinkluose, internete, bendravimas begaliniuose forumuose, laiko leidimas „čia ir dabar“, rūpinimasis tik „čia ir dabar“ svarbiais dalykais.
Šios kartos atstovai neskaito knygų, nes pripratę rašyti ir skaityti tik trumpąsias žinutes. Tai – trumpųjų žinučių karta, dėl kurios prokrastinacija tiesiog klesti.
Jie negali užbaigti pradėtų darbų ar išsėdėti prie ilgesnio negu du puslapiai teksto. Jie perskaito straipsnio pradžią, susidaro iš jos nuomonę apie visą tekstą, parašo idiotišką komentarą ir dažnai eina prie kito straipsnio.
Jie daug ką pradeda, bet nebaigia, nes nuolat kažko hipertrofuotai ieško.“
Ambulatorinės klinikos „Nefrida“ šeimos gydytojas Virginijus Kontrimas:
„Šiuolaikinių dvidešimtmečių kartai labiausiai būdingos ligos yra skoliozė, nutukimas, gastritai, alerginės ligos, regėjimo sutrikimai.
Prieš dešimt metų dvidešimtmečiai nebuvo nutukę. Jų nevargino virškinimo sistemos ligos, alergijos. Tai, kad šiomis ligomis serga šiuolaikinių dvidešimtmečių karta, susiję su pasyviu jų gyvenimo būdu.
Daugiausia laiko jie praleidžia prie kompiuterių, prie kurių netaisyklingai sėdi, nuo žiūrėjimo į monitorių blogėja regėjimas ir panašiai.
Virškinimo sutrikimų atsiranda dėl netinkamo ir nereguliaraus maitinimosi.
Alergines ligas sukelia maisto produktai su nepageidaujamais priedais ir aplinkos užterštumas.
Dabar padaugėjo ir pacientų su įgimtomis patologijomis. Šią situaciją nulėmė tai, kad dėl medicinos pažangos šių pacientų išgyvenamumas pagerėjo.
Dabartiniai dvidešimtmečiai yra mažiau sportiški, palyginti su ankstesne karta. Aš dabartinėje klinikoje dirbu jau dešimt metų. Darbo pradžioje šalia esanti krepšinio aikštelė būdavo pilna vaikų ir paauglių, o pastaruosius 3–4 metus aikštelėje nebematau nė vieno vaiko.“
Odeta Bložienė, „Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė: Dvidešimtmečių kartos žmonės iš esmės pradeda savarankišką gyvenimą, tačiau visiškai neturi įgūdžių tvarkyti finansus. Mokykloje jų to nemokė, o tėvai leido su pinigais elgtis, kaip nori. Dauguma studentų negali bent apytiksliai pasakyti nei savo pajamų, nei išlaidų. Tėvai vis ilgiau išlaiko, remia studentus. Jaunuoliai net nežino, kiek pinigų gauna, nežino, ir kiek išleidžia. Dauguma mano, kad gauna daugiau pinigų nei iš tikrųjų, o išleidžia mažiau. Galima pastebėti, kad gerokai pailgėjo laikas, kurį jaunuoliai gyvena su tėvais. Vis dažniau iš tėvų namų jie išsikrausto jau artėjant trisdešimtajam gimtadieniui, nors, pavyzdžiui, jų tėvai, sulaukę dvidešimties, jau tuokdavosi. 97 proc. studentų už studijas sumoka tėvai, tik 3 proc. studentų ima paskolas. Deja, tėvų išlaikymas nepadeda jaunuoliams išmokti gyventi savarankiškai ir tvarkyti savo finansus. Jauni žmonės priklausomi nuo savo tėvų. Jie neturi savo finansinių tikslų. Tai rodo, kad į pinigus jie nežiūri rimtai. Turbūt geriausiai tai iliustruoja Lietuvos banko tyrimas dėl vartojimo kreditų – jaunuoliai iki 25 metų sudaro trečdalį grietųjų kreditų bendrovių klientų, o apie 40 proc. turi pradelstų mokėjimų. Dvidešimtmečių karta turi didžiulį pasirinkimą, kur pinigus išleisti. Jie gali pigiai keliauti, pirkti madingus daiktus. Anksčiau jaunimui nebuvo tiek daug pagundų ir galimybių leisti pinigus. Dabar visko tiek daug, kad jauni žmonės skuba gyventi šia diena, todėl labai retai išsikelia ilgalaikius finansinius tikslus taupyti ateičiai ar panašiai. Dar galima pasakyti, kad dvidešimtmečių karta labai nepastovi ir labai gerai save vertina. Jie keičia darbus vos tik jiems kas nors ima nepatikti. Dar įdomesni skaičiai susiję su jų atlyginimų lūkesčiais. Mažiausias studijas baigusio jaunuolio pageidaujamas atlyginimas – 1,5 tūkst. litų. O vidutiniškai jie norėtų uždirbti 2 tūkst. litų. Be to, vaikinai norėtų uždirbti daugiau nei merginos - 2200 litų. Net ir neturėdami patirties. Šie skaičiai – realūs. Tokius duomenis gavome apklausę 10 tūkst. studentų visose Lietuvos aukštosiose mokyklose. Tačiau jie gerokai prasilenkia su realybe. Palyginkite – minimali alga Lietuvoje šiuo metu siekia 1000 litų, o vidutinė – 1,8 tūkst. litų.
