Trečiadienį Seime surengtoje konferencijoje „Lietuvos kultūros politika: įžvalgos ir lūkesčiai“ Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad Estija ir Latvija finansavimo kultūrai nemažino (Estija jai skiria 1,2 proc. šalies biudžeto, Latvija - 1,1 proc.), o Lietuvos kultūrininkai turi tenkintis 0,6 proc., nors jie uždirba iki 6 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Kultūros darbuotojai buvo priversti migruoti į kitus sektorius, nes kultūros projektams buvo skiriami finansų trupiniai. Menkai apmokamo darbo kultūros sektoriuje jaunimas vengia, todėl vidutinis bibliotekininko amžius pasiekė 49 metus, o muziejininko - 53,5 metų. Lietuvoje kultūros sektoriuje dirba apie 15 tūkst. žmonių, Kultūros ministerijos finansuojamose įstaigose - apie 4 tūkst.“, - taip pat savo kalboje sakė A. Butkevičius.
Jo teigimu, šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia Valstybės ir savivaldybės įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektą. Nuo 2014 m. sausio 1 d. bus atkuriami sumažinti visų biudžetinių įstaigų (tarp jų - ir kultūros) bei organizacijų darbuotojų atlyginimų koeficientai ir priedai. Lėšos 2014 m. biudžete numatytos. Kultūros ministerijai pavaldžioms ir nacionalinės kultūros bei meno įstaigoms planuojama skirti 7,4 mln. litų.
Savo kalboje Premjeras pažymėjo, kad XVI Vyriausybės (2012-2016 m.) programoje nubrėžta prioritetinė kryptis - kultūros prieinamumo visoms visuomenės grupėms didinimas.
„Į kultūrinę veiklą dera įtraukti labiausiai socialiai pažeidžiamas grupes, ypatingą dėmesį skiriant vaikams ir jaunimui, mažinant kultūrinę ir socialinę atskirtį. Ilgalaikėje Lietuvos plėtros strategijoje (2014-2020 m.) kultūra tapo atskiru horizontaliu nacionaliniu prioritetu, kuris įtvirtino kultūrą kaip sudėtinę Nacionalinės pažangos programos dalį. Kultūros ir kūrybinio sektoriaus vaidmuo pripažįstamas reikšmingu socialinės raidos ir ekonominio augimo elementu“, - pažymėjo Ministras Pirmininkas.
Premjeras A.Butkevičius taip pat teigė, kad vienas iš svarbiausių Vyriausybės prioritetų 2014 metais - gerinti bibliotekų paslaugų prieinamumą, vykdyti muziejų ekspozicijų ir edukacinės veiklos atnaujinimą, pasitelkus naujus technologinius sprendimus ir per elektronines paslaugas pritaikant jas įvairių poreikių lankytojams. Veikiant šia kryptimi, būtina derinti kultūros ir švietimo politikos priemones bei veiksmus.
Konferenciją organizavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija ir Lietuvos Respublikos trišalė taryba.
