Advokatas Girius Ivoška mano, kad moterų teisė – rinktis gimdyti namuose ar ligoninėje, valstybės pareiga – tinkamai tokius dalykus reglamentuoti.
Praėjusių metų pabaigoje keturios lietuvės kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) nurodydamos, kad Lietuvoje nesudaromos sąlygos pasirinkti gimdymo vietą, būdą ir sąlygas, nesuteikiama kvalifikuota pagalba gimdant ne ligoninėje.
Teisininkės Elena Kosaitė-Čypienė ir Ona Valainienė, kurios kreipėsi į EŽTT, apgailestauja, kad šiuo metu galiojantis sveikatos apsaugos ministro įsakymas draudžia akušeriams ir ginekologams teikti pagalbą namuose gimdančioms moterims.
EŽTT pradėjo pirminį nagrinėjimą
EŽTT sausio pradžioje pradėjo pirminį bylos prieš Lietuvą nagrinėjimą. Teismas Lietuvos Vyriausybei pateikė su byla susijusių klausimų, į kuriuos valstybė privalėjo raštu atsakyti iki balandžio mėnesio. Spėjama, kad teismas bylos imsis šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje.
Šių metų pradžioje Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtų gimdymų. Dabar šis tyrimas perduotas Panevėžio prokuratūrai. Įtarimų taikiklyje atsidūrė keturios moterys. Neturėdamos licencijos jos gimdymus priimdavo daugiau nei 20 metų.
Kitaip nei užsienio valstybėse, Lietuvoje apskritai nenumatyta galimybė gimdyti namuose, susilaukti kūdikio namuose galima, tačiau teikti pagalbą gimdyvei – draudžiama.
„Lietuvoje nėra teisės akto, reglamentuojančio gimdymo namuose tvarką. Tik teisės aktų nuostatos, kad gimdymas galimas tik sveikatos priežiūros įstaigų stacionaruose, ir teisės aktai, draudžiantys ginekologams bei akušeriams teikti gimdymo namuose priežiūros paslaugas“, – kalbėjo teisininkas.
Nėra gimdymo namuose tvarkos
Nors gimdyti sveikatos priežiūros įstaigose tik rekomenduojama, panūdusios kūdikio susilaukti namuose moterys susiduria su aibe problemų – nėra aiškios tvarkos, kur joms kreiptis, kokia tvarka ir kas turėtų suteikti joms pagalbą.
„Gimdyvėms nenustatyta tvarka, kaip jos galėtų įgyvendinti savo teisę. Neaptarta, kur jos turėtų kreiptis, kas turėtų su jomis būti per gimdymą, kokios kvalifikacijos žmogus“, – kalbėjo jis.
Anot teisininko, užsienyje gimdymas namuose detaliai reglamentuotas, aptarta, kokios sąlygos turi būti namuose, kokius tyrimus turėtų būti pasidariusi gimdyvė, detalizuotos gimdymo namuose procedūros ir sąlygos.
„Islandijoje numatyta gimdymo namuose tvarka. Ten specialistai atvyksta pas gimdyvę į namus, įvertina aplinką. Nustatoma, ar patogu būtų moterį apžiūrėti, ar tinkamos sąlygos medikams teikti būtinąją pagalbą – nugabenti nėščiąją į transportą, jei moterį reikėtų hospitalizuoti“, – Islandijos pavyzdžiu dalijosi teisininkas.
„Analizuodamas Vengrijos pavyzdį EŽTT pripažino, kad moters nėštumas sukuria tokią fiziologinę ir teisinę padėtį, dėl kurios specifiškumo moterys negali išnaudoti visų teisinių priemonių šalyje. Devyni nėštumo mėnesiai nėra pakankamas terminas bylinėjimuisi teismuose“, – kalbėjo jis.
Vaiko teisė gimti, bet nebūtinai – ligoninėje
Teisininko nuomone, vaiko teisių apsauga – ne tik vaiko apsauga medicinine prasme – kad vaikas būtinai turi gimti ten, kur daug aparatūros.
„Yra tam tikrų psichologinių, dvasinių dalykų. Dėl šių dalykų, tikėtina, ir išsiskiria gimdymų ligoninėse bei namuose šalininkų nuomonės. Rinktis alternatyvą – gimdymą namuose lemia psichologiniai ir dvasiniai dalykai, kadangi namuose jie labiau užtikrinami“, – kalbėjo jis.
Moters apsisprendimą gimdyti namuose lemia ir pažįstama, artima aplinka. Gimdyme dalyvauja moteriai artimi žmonės, o pribuvėja dar prieš gimdymą užmezga su šeima artimą ryšį, turi reikiamų žinių, todėl ja gimdyvė ir kūdikio tėvas labiau pasitiki.
Jei daroma prielaida, kad teisė gimdyti apima teisę pasirinkti, kur gimdyti, tuomet tėvai, turėdami galimybę realizuoti savo pasirinkimą, suteikia vaikui saugumą.
„Tai nereiškia, kad gimdyti namuose geriausia. Yra moterų, kurios geriau jaučiasi gimdydamos medicinos įstaigoje. Kiekvieno žmogaus teisė – aplinką pasirinkti pagal savo fizinę, dvasinę ir psichologinę būseną“, – kalbėjo jis.
Gerbia moters teisę apsispręsti
Lietuvos akušerių ir ginekologų draugija (LAGD) pripažįsta paciento teisę apsispręsti. 2012 metais siųstame rašte Sveikatos apsaugos ministerijai teigiama, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai įstatymas reglamentuoja nėščiosios teisę pasirinkti.
„LAGD neskatina planuotų gimdymų namuose, nes mano, kad saugiausia vieta gimdyti, net ir mažos rizikos moterims, yra gimdymo stacionaras, bet pritaria moters pasirinkimo teisės užtikrinimui“, – rašoma rašte.
Rašte akcentuojama, kad panašią poziciją išsako ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), akcentuodama reprodukcinę moters teisę. Organizacija pabrėžia šeimos laisvę spręsti visus klausimus su gimdymu.
„Reglamentuojant planuoto gimdymo namuose pagalbos teikimą, reikėtų apibrėžti visas aplinkybes, kuriomis planuotas gimdymas namuose būtų saugus ir integruotas visoje motinystės priežiūros sistemoje“, – rašoma LAGD rašte.
LAGD prezidentė profesorė Daiva Vaitkienė tvirtina, kad akušeriai ir ginekologai neagituoja nei už, nei prieš gimdymą ne gydymo įstaigose, tačiau pasisako už tokio gimdymo reglamentavimą.
„Kol nėra įrodymų, kad gimdymas namuose kenksmingas, diskutuoti apie tai reikėtų. Mes negalime ignoruoti tos mažos dalies žmonių poreikių, kurie kūdikio nori susilaukti ne ligoninės stacionare. Nėra mokslinių įrodymų, kad mažos rizikos moterims, kurių nėštumo eiga visiškai sklandi ir nėra jokios papildomos rizikos, gimdymas namuose būtų rizikingesnis nei gimdymas ligoninėje“, – sakė ji.
