Lįsti į pinigų maišą parlamentarai pradėjo rudens pradžioje. Norėdamas atsiginti nuo daugybės prašymų, kaip teigia portalo lrytas.lt šaltiniai pagrindinėje valdančiojoje partijoje, premjeras A.Butkevičius dar rugsėjo mėnesį per susitikimą su bendražygiais pažadėjo, kad kiekvienas valdančiajai koalicijai priklausantis Seimo narys savo apygardai galės prašyti iki 1 mln. litų.
Tuo tarpu opozicijoje esantiems Seimo nariams tikriausiai teks tenkintis sausu Finansų ministerijos atsakymu, kad jų norams pinigų nėra. Politikai teigia, kad tokia praktika Seime yra įprasta.
Prašė neperžengti proto ribų
Tiesa, Vyriausybės ir pagrindinės Seimo partijos vadovas A.Butkevičius lrytas.lt neigė, kad frakcijos posėdžiuose buvo kalbama apie konkrečias sumas. Esą valdantieji diskutavo apie tai, kad prašydami pinigų savo rinkiminei apygardai neperžengtų „proto ribų“.
„Buvo kalbama tik apie tai, kad Seimo nariai, kaip visada, svarstant biudžeto įstatymo projektą, turi norų pasididinti tam tikrus asignavimus. Atsižvelgiant į tai, buvo kalbama, kad elgtųsi proto ribose ir kad tas didinimas neperkoptų kokių 60 milijonų litų. Tokia praktika buvo taikoma anksčiau. Bet nebuvo kalbama, kad kiekvienam po vieną milijoną litų padalysime“, - sakė premjeras.
Neįvardytas likti panoręs Seimo narys iš kitos valdančiosios partijos „Tvarka ir teisingumas“ portalui lrytas.lt tvirtino, kad kalbos apie pinigų dalybas prasidėjo ne rugsėjo mėnesį, bet dar praėjusiais metais, kai buvo formuojama naujoji koalicija. Tačiau 2012 m. pabaigoje patenkinti Seimo narių iš valdančiųjų partijų norų nespėta, nes 2013 m. biudžeto projektą rengė Andriaus Kubiliaus vadovauta Vyriausybė.
„Tai įprastas dalykas. Tą darydavo visos partijos. Visi Seimo nariai nori pasirodyti geri savo krašte, parodyti, kad dirba, sprendžia problemas. Bet ne visada pavyksta gauti tų pinigų“, - kalbėjo Seimo narys.
Jis pasakojo, kad savo apygardai bandė gauti lėšų mokyklos autobusui pirkti. Jis bendravo su švietimo ir mokslo ministru, tačiau pinigų nebuvo skirta.
Kaip dalijami pinigai
Biudžeto rengimas trunka kelis mėnesius. Tik po to jis patenka į Seimą. Kalbama, jog įtakingiausi Seimo nariai užsitikrina, kad jų prašymai būtų patenkinti jau rengiant biudžetą, o kitiems telieka rengti pasiūlymus ir prašyti, kad pageidavimai būtų traukti į biudžetą jį svarstant Seime. Tokiu atveju Seimo narys turi nurodyti, iš kur gauti pinigų jo prašymui tenkinti. Kadangi pinigų nėra arba juos reikėtų atimti iš kitų, dauguma vėliau pateikiamų prašymų atmetami.
Valdantieji portalo lrytas.lt žurnalistams sutiko papasakoti, kaip užkulisiuose veikia pinigų dalybos sistema. Yra du būdai, kaip galima gauti lėšų iš valstybės biudžeto ir spręsti problemas savo rinkiminėse apygardose.
Pirmasis būdas – į tos srities ministrą turi kreiptis kokia nors savivaldybės įstaiga ar organizacija, o Seimo narys, pasinaudojęs pažintimi su ministru, bando tą pasiūlymą „prastumti“.
Pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybė kreipiasi į Vyriausybę prašydama padėti atstatyti Panemunės tiltą. Seimo nariai, kurie yra renkami Kaune, gali bandyti užtarti šitą prašymą asmeniškai bendraudami su susisiekimo ministru ar premjeru. Taip sudaromas savotiškas politinis spaudimas ir atsiranda didesnė tikimybė, kad idėja bus įgyvendinta. Tiesa, Kaunui vadovauja meras konservatorius Andrius Kupčinskas, ten į Seimą išrinkti daugiausia šios partijos atstovai, todėl daug pinigų tilto statybai tikėtis neverta.
Kitas būdas – jau aprašytas ir daug sunkesnis. Reikia kaulyti pinigų biudžeto projektą svarstant Seime. Iš pradžių prašymas turės praeiti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto filtrą. Kadangi komitetui vadovauja socialdemokratas Bronius Bradauskas, jame vyrauja valdančiųjų partijų atstovai, čia sėkmė gali nusišypsoti tik koalicijos partneriams.
Prašys milijardo litų
Tačiau komiteto pirmininkas B.Bradauskas sakė, kad svarstant biudžetą jis gailestingas nebus. Jis pripažįsta, kad labiau pasisekė tiems Seimo nariams, kurių prašymai buvo patenkinti biudžetą planuojant ministerijose.
„Kol kolegos projekto nematė, prašymų dar nesulaukiau, tačiau, manau, kad jų kaip visada bus už kokį milijardą litų. Biudžeto projektą žiūrėjome, kaip sakoma, iki panagių. Gali būti kažkokie keitimai, tačiau jie bus nedideli, nes reikia algas atstatyti ir panašiai. Labai įtemptas biudžetas, nėra kuo manipuliuoti. Nerealu, kad kiekvienas po milijoną gaus. Kiekvienas Seimo narys turėjo galimybę dalyvauti ministerijose, jei buvo prašymai iš apygardų, kur jie išrinkti. Jeigu ką sudėliojo, tai sudėliojo, jei Vyriausybė matė, kad tikrai reikalinga. Papildomai skirti mes nepasiruošę“, - kalbėjo komiteto pirmininkas.
Seimo opozicijos atstovas konservatorius Jurgis Razma sakė, kad praėjusioje kadencijoje, kai valdžią dalijosi konservatoriai ir liberalai, pinigų dalybų tarp partijų nebuvo.
„Mes nežiūrėjome, kur koks Seimo narys išrinktas. Pavyzdžiui, labai daug pinigų iš investicinių programų gaudavo Druskininkai, nors ten neturime nei mero, nei Seimo nario. Pinigai turi būti skirstomi objektyviai pagal poreikius, kad investicijos atsipirktų. Mes stebėsime, kur jie keliaus, kai ministrai patvirtinus biudžetą skirstys juos pagal programas. Jei pastebėsime neobjektyvių sprendimų, reikalausime ministrų ir premjero atsakomybės“, - sakė J.Razma.
