Atidžiau pažvelgus į politikų ir valdininkų turto ir pajamų deklaracijas atrodo, kad kai kurie jų greta pagrindinio darbo verčiasi mėgėjiška bankininkyste – skolina įspūdingas pinigų sumas. Kiti atvirkščiai – prisiėmę krūvą paskolų.
Ir trečia kategorija – asmenys, paskolinę dideles sumas kitiems, ir patys prisiskolinę. Jokio kriminalo, jeigu tai nėra būdas paslėpti korupcines pajamas.
Aiškinasi, iš kur pinigai
Portalo lrytas.lt šaltiniai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT) pripažino, jog susiduriama su tokiais atvejais, kai valdininkas ar politikas nurodo paskolinęs didelę sumą pinigų, nors to nėra padaręs. Gavęs atitinkamo dydžio kyšį, deklaruoja jį kaip susigrąžintą paskolą.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovas Darius Buta sutiko, jog toks kyšio „legalizavimo“ būdas įmanomas, tačiau tai daroma deklaruojant paskolą ne per bankus, o grynaisiais.
„Gyventojų turto deklaracijose nurodytos lėšos ne banke yra vienas iš požymių, kad gali būti vengiama mokesčių, todėl ši gyventojų grupė ypač atidžiai tikrinama. Šių santaupų dydis yra lyginamas su gyventojo pajamomis, o didelis šių rodiklių neatitikimas vertinamas kaip galimai neteisingas deklaravimas, taip pat ir siekis paslėpti neteisėtu būdu gautas pajamas. Tikrinant asmenis, deklaravusius dideles pinigines lėšas ne banke, prašoma pagrįsti šių santaupų šaltinius“, - aiškino VMI Kontrolės departamento direktorė Valė Kulvinskienė.
Užtenka raštelio
Nepagrindus turimų santaupų pajamų šaltiniais, VMI daro išvadą, kad asmuo jų neturi ar neturėjo. Jeigu asmuo realiais šaltiniais nepagrįstomis santaupomis bandė pateisinti turto įsigijimą ar kitas išlaidas, tai patikrinimo metu konstatuojama, jog asmuo tą turtą įsigijo arba išlaidas patyrė iš kitų pajamų, kurios nebuvo deklaruotos ir apmokestintos įstatymo nustatyta tvarka.
Paprastai tariant, jeigu neįrodoma, kad namas pastatytas iš legaliai gautų lėšų, vadinasi, pinigai buvo pavogti ar gauti kaip kyšis.
VMI atstovas spaudai D.Buta sakė, jog sąlygas piktnaudžiauti sudaro toji aplinkybė, jog užtenka pateikti paskolos raštelį kaip įrodymą, kad kažkas paskolino pinigų, nors iš tiesų pinigai būna gauti kitais, galimai korupciniais būdais.
Lobsta valdiškų įmonių vadovai
Specialiųjų tarnybų duomenimis, į teisėsaugos akiratį dėl korupcijos ir vengimo mokėti mokesčius dažniausiai patenka vidurinės grandies valdininkai, savivaldybių ir valstybės įmonių darbuotojai, vadovai.
Tai – palyginti turtingų žmonių luomas, deklaruojantis dideles sumas nebankinių lėšų. Pavyzdžiui, 625 valstybės ir savivaldybės įmonių vadovai ir jų šeimos nariai praėjusiais metais banke ir ne banke turėjo 33 mln. 639 tūkst. 245 Lt. „Kojinėse“ jie deklaravo laikantys 15 mln. 304 tūkst. 725 Lt.
Beveik 27 mln. Lt grynaisiais deklaravo 262 akcinių bendrovių, kurių pagrindinė akcininkė yra savivaldybė ar valstybė, vadovai ir jų šeimos nariai. Vienam šios valdininkų kategorijos asmeniui tenka per 83 tūkst. Lt deklaruotų grynųjų.
Laikyti grynuosius rizikinga
138 Seimo nariai ne banke laikė daugiau kaip 18 mln. Lt. Išeitų, kad parlamentarai aptekę grynaisiais, taip palengvindami gyvenimą vagims, užsukantiems į Seimo viešbutį.
Ten vagiliavęs vilnietis Valerijus Capukas praėjusiais metais parlamentaro Mečislovo Zaščiurinsko kabinete rado per 9 tūkst. Lt grynųjų.
Mokesčių inspektoriams gerai žinomas ir būdas paslėpti kyšius po paskolos skraiste.
„Jau užregistruotas įstatymas, pagal kurį paskolos, kiti finansiniai sandoriai turės būti pagrindžiami notaro patvirtintomis sutartimis“, - sakė VMI atstovas spaudai D.Buta.
Tačiau įstatymo projektas tik užregistruotas, mokesčių inspektoriams tenka gerokai paplušėti, siekiant išsiaiškinti, ar deklaruojamos paskolos yra tikros, ar už jų slypi juodosios pajamos.
O valdininkai, savivaldybės ir valstybės įmonių vadovai, Seimo nariai, ministrai skolinasi drąsiai ir palyginti mielai skolina kitiems.
Patiklus ministras
Dosniausias skolintojas iš aukštojo valdžios ešelono yra kultūros ministras, „darbietis“ Šarūnas Birutis. Deklaracijoje jis nurodė paskolinęs 3 mln. 325 tūkst. 500 Lt.
Paklaustas, kodėl jis toks geras ir lengvai dalija paskolas įspūdingomis sumomis, Š.Birutis pajuokavo: „Matyt, esu geras žmogus.“
Surimtėjęs ministras paaiškino, jog dalis pinigų paskolinta fiziniams asmenims, kuriais jis pasitiki ir nebijo apgavystės. Dalis bendrovėms paskolintų pinigų esanti gera investicija.
„Ne šiais metais skolinau, jau gerokai anksčiau“, - teigė Š.Birutis.
Ministras tvirtino, jog visos paskolos sutartys sudarytos tvarkingai, patvirtintos notaro.
Ir skolino, ir skolinosi
Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis, sprendžiant pagal jo turto deklaracijos išrašą, irgi dosniai skolina, nors ir pačiam tenka nemenkai pasiskolinti.
V.Andriukaitis deklaravo paskolinęs 515 tūkst. 890 Lt., o pasiskolinęs 572 tūkst. 860 Lt. Sveikatos apsaugos ministras paaiškino: "Tai šeimos reikalai. Paėmiau paskolą, užstatęs butą, o tą paskolą administruoja mano sūnus".
Iš ministrų didžiausią – 774 tūkst. Lt – skolą turi energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.
Daugiausia paskolinęs Seimo narys yra už mokesčių slėpimą ir sukčiavimą pirmosios instancijos teismo nuteistas Viktoras Uspaskichas. Jo turto deklaracijos skirsnyje „Paskolintos lėšos“ nurodyta beveik 13 mln. Lt suma. Didžioji dalis pinigų paskolinta su V.Uspaskicho verslu susijusioms bendrovėms.
Didžiausią skolų kuprą praėjusiais metais užsiaugino konservatorius Mantas Adomėnas, nurodydamas daugiau kaip milijono litų paskolos sumą. Didžioji paskolos dalis buvo skirta butui įsigyti.
Inspektoriai akylai stebi
VMI Kontrolės departamento direktorė V.Kulvinskienė tvirtino, jog stiprinama politikų, pareigūnų ir valstybės tarnautojų pajamų, turto įsigijimo kontrolė.
Tikrindama valdžios ir politikų elito kišenes per pirmąjį šių metų pusmetį VMI nustatė 186 tūkst. Lt į biudžetą nesumokėtų mokesčių. Taip pat nustatyti trys galimai neteisėtai praturtėję asmenys, apie juos pranešta teisėsaugai.
