Lietuva pretenduoja tapti viena iš dešimties laikinųjų Saugumo tarybos narių, kurios kartu su galingiausiomis pasaulio valstybėmis – JAV, Rusija, Kinija, Prancūzija ir Didžiąja Britanija – dalyvauja priimant pasauliui svarbius sprendimus.
Saugumo taryboje mūsų šalis dvejus metus atstovautų Rytų ir Centrinės Europos regionui. Šiuo metu tai daro Azerbaidžanas.
„Šis balsavimas bus netradicinis, nes Lietuva jame neturi nė vieno konkurento. Tačiau norėdami tapti Saugumo tarybos nariais mes vis tiek turime surinkti dviejų trečdalių balsavime dalyvavusių pasaulio valstybių balsų“, - sakė Užsienio reikalų ministerijos Jungtinių Tautų, tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių departamento vadovas, diplomatas Oskaras Jusys.
Norą kandidatuoti į Saugumo tarybą mūsų regione buvo pareiškusi ir Gruzija, tačiau šių metų pavasarį ji savo planus pakeitė. Lietuva taip pat siekė patekti į Saugumo tarybą prieš 2004-2005 m, tačiau vėliau atsisakė, nes nutarė visas jėgas skirti narystei Europos Sąjungoje.
Nors konkurentų ir neturime, didžiausia intriga išlieka, ar surinksime pakankamai balsų. Neoficialiai teigiama, jog Lietuvos diplomatai turėtų būti sulaukę daugelio valstybių pasižadėjimo balsuoti, tačiau pažadai lieka pažadais, nes balsavimas bus slaptas. Juo labiau, kad Lietuvos santykiai su didelę įtaką turinčia Rusija ar Kinija šiuo metu nėra idealūs.
Istorijoje yra buvę atvejų, kai per balsavimus aiškiomis favoritėmis laikytos šalys netikėtai pralaimėdavo. Pastaruoju metu Europos Sąjungos arba NATO šalimis vis sunkiau konkuruoti su trečiojo pasaulio valstybėmis. Juokaujama, kad tokiu būdu skurdesnės šalys susivienija prieš turtingas valstybes. Šiuo atveju nemažu pliusu laikoma, kad Lietuva nėra nei labai turtinga, nei didelė valstybė.
Kitais metais pasikeis penkios nenuolatinės Saugumo tarybos narės. Sutapimas, tačiau kituose regionuose yra taip pat po vieną kandidatą. Lotynų Amerikai atstovauti siekia Čilė, Azijai – Saudo Arabija, o į dvi Afrikos žemynui skirtas vietas pretenduoja Čadas ir Nigerija.
Kiekviena valstybė turės tris progas būti išrinktai į Saugumo tarybą. Jei po trečio karto Lietuva nebus išrinkta, kandidatūrą iškelti galės kuri nors kita mūsų regiono valstybė.
Teigiama, kad Lietuvos kandidatavimo į Saugumo tarybą biudžetas yra simbolinis. Kitos šalys tam meta milijonus eurų. Niujorke, kur vyks balsavimas centrinėje Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje, jau kelias dienas lankosi užsienio reikalų ministras Linkas Linkevičius. Kiekvienos valstybės atstovas gaus mūsų šalį pristatantį bukletą taip pat Lietuvos žemėlapio formos šokoladuką.
Artėjant balsavimui Lietuva skubėjo užmegzti diplomatinius santykius su keliomis dešimtimis egzotinių, dažniausiai Karibų ar Okeanijos regiono salų-valstybių. Šiuo metu mūsų šalis nėra užmezgusi diplomatinių santykių su 22 iš 193 pasaulio valstybių.
Jei Lietuva bus išrinkta į Saugumo tarybą, Jungtinių Tautų Organizacijoje reikės didinti dirbančių Lietuvos diplomatų korpusą. Šiuo metu jų yra 12, o dirbtų 15-16. Teigiama, jog žmonių algos ir sudarytų liūto dalį darbo Saugumo taryboje išlaidų.
„Atsakomybės ir darbo būtų daugiau nei garbės, tačiau, be abejo, Lietuvai darbas Saugumo taryboje būtų nemenkas laimėjimas. Mūsų balsas taptų svarbus sprendžiant Sirijos ir kitus konfliktus. Taptume įtakingesni, labiau žinomi“, - įsitikinęs O.Jusys.
Rinkimų išvakarėse Lietuvos organizuotame priėmime apsilankiusi JAV ambasadorė Samatha Power sakė tikinti, kad Lietuva taps Saugumo tarybos nare.
Entuziastingai buvo nusiteikęs ir Izraelio nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus prie Jungtinių Tautų pavaduotojas Davidas Roetas. Jis pabrėžė, jog Izraeliui labai svarbu, kokį vaidmenį Lietuva vaidins stiprinant tarpvalstybinius santykius Vidurio Rytuose. Izraelis ruošiasi pateikti savo kandidatūrą Saugumo tarybos narystei 2019-2020 metų kadencijai.
Lietuvą palaikė ir Gruzijos Ambasadorius Jungtinėse Tautose, Kaha Imnadzė: “Dar visai neseniai mes varžėmės su Lietuva dėl galimybės tapti Saugumo tarybos nariais, bet šiandien jaučiamės, lyg būtų balsuojama už mūsų kandidatūrą”.
Moldovos ambasadorius Vladas Lupanas teigė, jog nereikia pamiršti, jog Lietuvos kandidatūrą parėmė absoliučiai visos Rytų Europos bloko šalys, tarp jų - ir Rusija.
Kai kurie diplomatai juokavo, jog dar prieš rinkimus bus galima nustatyti, ar Lietuva turi balsų daugumą, reikalingą laimėti rinkimams. Tai turėtų matytis iš mėlynų kaklaskarių ir kaklaraiščių skaičiaus, kuriuos lietuviai dovanojo visų šalių atstovams, tikėdamasi, jog juos ryšintys parodys solidarumą ir balsuojant.
