Štai sumanė lietuviai atsipūsti Turkijos kurorte Alanijoje. Kelionę pirko beveik prieš metus, sumokėjo tūkstantį litų. Jau iš kainos galima spręsti, kad daug patogumų nesitikėk. O ir minutę panaršius internete nesunku aptikti, jog pasirinktas viešbutis – trijų žvaigždučių, ekonominės klasės, maitinimas ne itin įvairus. Trumpai tariant, viešbutis, tinkantis tiems, kurie neplanuoja jame praleisti daug laiko ir ketina daug keliauti.
Bet nuvykę lietuviai neskubėjo susipažinti su Turkijos grožybėmis. Jie sėdėjo viešbučio kambaryje ir aprašinėjo, jog lovų čiužiniai purvini, spyruoklės išlindusios, kad nėra kuo užsikloti, dvi paras nebuvo karšto vandens, kad maistas restorane atvėsęs, o barmenai ledukus ima pirštais.
Atostogos baigėsi, o kartu ir skundų rašymas. Kas kita – kaliniai. Tie turi laisvo laiko į valias. Todėl yra pripažinti skundų rašymo lyderiai.
Juokas pro ašaras, bet kaliniai skundus puolė raityti net laisve pasimėgavę. Vilniaus pataisos namai už vagystes, plėšimus ir sukčiavimus nuteistus piliečius išleido į laisvę dirbti be jokios palydos. Atrodo, tik darbuokis, giliai į krūtinę laisvės oro įkvėpęs.
Bet ne – Seimo kontrolierius kaliniai užvertė skundais, kaip dirbdami laisvėje negaudavo šilto maisto, kaip tuštintis teko lauko sąlygomis. Už grotų grįžusius nuteistuosius nuvylė ir laisvėje gautas uždarbis.
Kadangi esame skundų čempionai, gal jiems rašyti reikėtų palikti kelis tuščius lapus Lietuvos piliečio pase? Juk ką daryti lietuviui, jei atokvėpio minutėlę nėra popieriaus po ranka?
