Ūkininkų rūpesčiai - kur dėti galvijus

Smulkiuosius ūkininkus ima neviltis: norėdami parduoti gyvulius skerdykloms, eilėje jie priversti trypčioti kone mėnesį. Kainos gerokai mažesnės negu praėjusiais metais, o pinigų tenka ilgokai palaukti.

Mėsinius bulius jau perka šveicarai, tačiau smulkiųjų ūkininkų tai neguodžia.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Mėsinius bulius jau perka šveicarai, tačiau smulkiųjų ūkininkų tai neguodžia.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Audrė Srėbalienė

2013-10-17 06:00, atnaujinta 2018-02-21 02:32

Kaime gyvenantys ir po vieną kitą bulių mėsai užauginę žmonės niurna. „Turiu užauginusi tris jaučius. Laikas juos parduoti, bet negaliu rasti supirkėjų.

Sugintus į tvartą juos tenka šerti, bet galvijams peraugus mėsos kokybė prastėja ir supirkėjai spaudžia kainą žemyn”, – sakė Molėtų rajone ūkininkaujanti Vida Mikalauskienė.

Tenka laukti pinigų

Pavasarį, kol Lietuvos prekyba jautiena su Rusija ėjo lyg sviestu patepta, ūkininkė pardavė 480 kilogramų sveriantį bulių. Dabar nebeturi kam įsiūlyti.

Po vidurvasario, kai Rusija užkirto kelią ir atvėsintos jautienos, ir mėsos gaminių eksportui, galvijų supirkimo kaina smarkiai krito. Anksčiau už gyvo svorio kilogramą ūkininkai gaudavo 5,6 lito, o šiuo metu reikia tenkintis 4,4 lito ir laukti mėnesį, kol supirkėjai atsiskaitys.

Priežasčių – ne viena

„Kiekvieną rudenį galvijų supirkimo kainos krinta. Dauguma ūkininkų jų neturi kur laikyti.

Bet šiemet gyvulių ūkių padėtis itin nepalanki ir dėl kitų priežasčių”, – neslėpė Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Antanas Bezaras.

Vidurvasarį kone penktadaliu smukusios supirkimo kainos nekyla, nors Rusija pagaliau atleido gniaužtus ir įsileidžia atvėsintos jautienos pardavėjus.

Užvertos ir kitos rinkos. Šįmet kovą Turkija, kai joje išplito snukio ir nagų liga, visiškai uždraudė gyvulių bei mėsos importą.

Iki tol ji įsileisdavo iš Lietuvos atskraidinamus gyvulius.

Pats A.Bezaras augina per 200 mėsinių galvijų. Bet parduoti jų neskuba – laukia, kol kainos nors kiek pakils.

Be to, asociacijos vienijami ūkininkai jaučiasi saugesni už smulkiuosius, mat pagaliau pradėjo gyvulius pardavinėti šveicarams.

Gerų naujienų neparvežė

„Ką tik grįžome iš maisto pramonės parodos Vokietijoje „Anuga”. Mėsos perdirbėjų nuotaikos – prastos”, – kalbėjo skerdyklos „Agaras” direktorius Petras Vainoras.

Parodoje patvirtinta žinia, kad jautiena nebebrangs, o jos kaina pamažu turėtų susilyginti su vištienos.

Tai junta ir pirkėjai: parduotuvėje vištienos filė kilogramas jau kainuoja apie 20 litų, tiek pat – ir jautienos kumpio kilogramas turgavietėse.

Pasak P.Vainoro, didžiausią paklausą šiuo metu turi sušaldyti subproduktai: sausgyslės, skrandžiai, kojos.

Visa tai neribotais kiekiais perka kinai.

Rusija laiko nuleidusi kainų kartelę žemiau, nei buvo įprasta. Nes ji turi iš ko rinktis: jautienos pasiūla Europoje yra per didelė.

„Lietuvoje jautieną žmonės nenoriai perka, jiems per brangu. Juoba kad vištienos ir kiaulienos pasiūla labai didelė, o jos kaina taip smarkiai nešokinėja kaip jautienos”, – kalbėjo P.Vainoras.

Supirkimo kaina sumažėjo trečdaliu

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, spalio pradžioje, palyginti su 2012-ųjų spaliu, jaunų bulių supirkimo kaina buvo 25–33 proc. mažesnė.

Pavyzdžiui, už kilogramą tam tikros kategorijos jautienos skerdenų šiuo metu mokama 7,9 lito, prieš metus – 10,7 lito. Už įmitusių bulių skerdenų kilogramą praėjusią savaitę buvo mokama 8,19 lito, prieš metus – apie 11 litų.

Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2012 metų pusmetį iš Lietuvos į Rusiją buvo išgabenta 5736 tonos atvėsintos jautienos.

Per tą patį laiką Italija nupirko apie 1013 tonų jautienos. Po keletą šimtų tonų šios mėsos nupirko Olandija, Švedija, Lenkija, Vokietija. Iš viso pirmąjį 2012-ųjų pusmetį atvėsintos jautienos eksportuota apie 9350 tonų.

Pirmąjį šių metų pusmetį, nors dar negaliojo draudimas, Rusijai buvo parduota mažiau – 4454 tonos atvėsintos jautienos. Italija jos nupirko daugiau nei tuo pat metu pernai – 1228 tonas už 13,6 mln. litų.

Šiemet daug gausiau lietuvišką jautieną perka austrai. Pernai sausį–birželį jiems teparduota 16 tonų, šiemet per tą patį laiką – 475 tonos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.