Kauno moterų draugija, Lietuvos Žmogaus teisių institutas, Vilniaus moterų namai bei dar kelios visuomeninės organizacijos ketvirtadienį raštu kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus, teisingumo, socialinės apsaugos ir darbo bei vidaus reikalų ministrus, ragindamos imtis konkrečių veiksmų stengiantis mažinti smurto artimoje aplinkoje problemą.
„Prašome tęsti pradėtą darbą ir ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo, Lietuvos pasirašytą 2013 metų birželio 7 dieną“, - rašoma kreipimesi.
Anot visuomenininkų, konvencija numato būtinybę keisti požiūrį, lyčių vaidmenis bei stereotipus, dėl kurių toleruojamas smurtas.
„Atkreipiame dėmesį, kad lyčių vaidmenų stereotipai, nerealūs lūkesčiai ir ribotos galimybės uždaro į smurto ratą tiek moteris, tiek vyrus Lietuvoje. Būtina keisti tokias nuostatas, nulemiančias aukų baimę prabilti ir užkirsti kelią besitęsiančiam smurtui“, - pažymima kreipimesi į šalies vadovus.
Visuomenininkai taip pat pažymi, jog būtina skirti daugiau dėmesio ir lėšų smurto artimoje aplinkoje ir smurto dėl lyties prevencijai, kuri apimtų ir teisinį švietimą, ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo populiarinimą, taip pat - teisėsaugos mokymus.
„Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo viešinimui, pristatymui, populiarinimui valstybė neskyrė nė vieno lito, šiuo metu nevyriausybinės organizcijos 2013 metams dar negavusios finansavimo savo prevenciniams projektams, konkursas vis dar vyksta ir jis vyksta neskaidriai“, - spaudos konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo Kauno moterų draugijos vadovė Daiva Baranauskienė.
„Švietimo sistemoje iki šiol nėra numatyta veiksmingų priemonių smurto prevencijai, siekiant eliminuoti lyčių stereotipus, kritiškai vertinti moteriškumo ir vyriškumo socialines normas ir moterų ir vyrų vaidmenis visuomenėje. Švietimo ir mokslo ministerija nedalyvauja nei vykdant Nacionalinį smurto mažinimo veiksmų planą 2007 - 2009, 2010 - 2013 metais, nei Nacionalinės moterų ir vyrų lygių galimybių programos įgyvendinime, nerengia veiksmingų priemonių nelygybės ir diskriminacijos prevencijai ir viena svarbiausių švietimo spragų - kad iki šiol nėra lytinio švietimo mokyklose ir apskritai su seksualumu susiję visi klausimai švietime yra tabu“, - teigė Lygių galimybių plėtros centro atstovė Vilana Pilinkaitė- Sotirovič.
Seimo opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Dalia Kuodytė kritikavo Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kuri atsakinga už Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įgyvendinimą, tačiau ministerijos sudaryta darbo grupė per pusmetį nėra susirinkusi ir realiai nedirba.
„Turint omeny tuos visus rezonansinius įvykius ir tą olimpinę ramybę, kuri sklinda iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, man atrodo, tai yra nusikalstama ir nepateisinama. Ir jei Seimo pirmininkė turi klausimų savo ministrams, tai aš galėčiau pasufleruoti dar vieną klausimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovei (A.Pabedinskienei. - Red.) - kodėl nieko nedaroma, kai pilna Lietuva pačių baisiausių faktų?“, - kalbėjo D.Kuodytė.
Valdančiųjų socialdemokratų frakcijos narė M.A.Pavilionienė atvirai vylėsi, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrė bus pakeista kitu asmeniu.
„Aš daug tikiuosi, kad ministrė galbūt bus pakeista kitu asmeniu, kuris labaiu suvoks šios problemos svarbą. Nes iš tikrųjų Lietuvoje iki šiol nesuvokiama, kad smurto problema yra lyčių problema, kad smurto problema yra politinė problema, visuomenės mentaliteto problema“, - svarstė A.M.Pavilionienė.
Premjeras Algirdas Butkevičius šių metų birželį sudarė tarpžinybinę darbo grupę, turinčią prižiūrėti, kaip įgyvendinamas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.
2011 metų gruodį įsigaliojusiame Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme numatyta galimybė smurtautoją iškeldinti iš namų ir uždrausti jam kontaktuoti su smurtą patyrusiu asmeniu.
Įstatymas numato, kad policijos pareigūnai ikiteisminį tyrimą privalo pradėti ir tuomet, kai nėra aukos raštiško pareiškimo. Anksčiau pareigūnai tvirtino esantys bejėgiai kovoti su smurtu šeimose, nes neturėjo teisės imtis priemonių, jei nebūdavo aukos raštiško skundo, o ir trumpam sulaikyti smurtautojai paleisti iš areštinės grįždavo į bendrus su auka namus.
Šių metų birželį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasirašė Lietuvoje prieštaringai vertinamą Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris. Jis pažymėjo, kad konvencija sukėlė „tam tikrų klausimų visuomenei“ ir buvo pasirašyta su „tam tikru komentaru“, kuriame teigiama, jog Lietuva, įgyvendindama konvenciją vadovausis Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintais principais ir normomis.
Lietuvos vyskupai anksčiau paragino šalies vadovus neskubėti pasirašyti ir ratifikuoti Europos Tarybos konvencijos, kurioje, jų vertinimu, požiūris į lytį nesutampa su žmogaus biologine prigimtimi.
Konvencija dar neįsigaliojo, ji pradės veikti praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai ją ratifikuos dešimt valstybių, iš kurių aštuonios turi būti Europos Tarybos narės. Šių metų gegužės 16 duomenimis, konvenciją buvo ratifikavusios keturios valstybės: Albanija, Juodkalnija, Portugalija, Turkija. Iš viso ją pasirašė 25 valstybės, iš kurių 16 priklauso ES.
Lietuvos parlamentas kol kas nėra ratifikavęs minėtos konvencijos.
