Jis sako tik norėjęs, kad šis būtų pataisytas - labiau akcentuojant mirusio prezidento socialdemokrato Algirdo Mykolo Brazausko indėlį ir išimant kadrus apie Sausio įvykius.
„Aš jo ne neleidau, o pasiūliau pataisyti. Visiems užsienio delegatams parodyti, kad tik vienas žmogus yra nusipelnęs atgaunat nepriklausomybę, yra istoriškai neteisinga. A.M.Brazauską tik parodė su popiežiumi einantį, kur, be abejo, nė vienas užsienietis neatpažintų A.M.Brazausko ir nebūtų jokio jo vaidmens.
Tuo metu ir į NATO įstojome su A.M.Brazausko parašu, ir į Europos Sąjungą - su A.M.Brazausko parašu, ir Sovietų sąjungos kariuomenė išvesta su A.M.Brazausko parašu. Taip sumenkinti ir nutrinti, kad A.M.Brazauskas, pirmasis atkurtos Lietuvos prezidentas, niekuo neprisidėjo, tai yra šventvagiška.
Pasiūliau pataisyti ir įdėti, juk jo kalbų yra pilna, bet pasakė: „mes netaisysime“. Na, jeigu netaisysite, tai nereikia visai“, - penktadienį Seime žurnalistams sakė parlamentaras.
B.Bradauskas pripažino, iš filmo norėjęs išimti iš kadrus apie kruvinus Sausio įvykius.
„Ten kadrai buvo parodyti iš Sausio 13-osios. Tie patys, kuriuos matome šimtus kartų, kaip su automatais daužo mūsų žmones rusų kareiviai. Be abejo, tai buvo, bet dar kartą ir dar kartą rodyti, kai tiek užsienio valstybių suvažiavę...
Mes galvojome, kad bus ir Rusijos ambasados atstovų, naujasis Rusijos ambasadorius buvo kviestas ir kitų valstybių ambasadoriai, jis tiesiog būtų nejaukiai jautęsis, matydamas tokius dalykus, - aiškino politikas. - Juk niekas negalvoja, kad tai buvo Tarybų sąjungos kareiviai, visi kontekste galvoja, kad tai Rusijos.
Todėl pasiūliau šitą kadrą tiesiog išimti, nerodyti, bet vėl nesutiko taisyti, sakė: „mes geriau nerodysime“. Taip ir baigėsi.“
„Apie sausio 13 osios įvykius manau tą patį, ką mano visi tie, kurie yra patriotai. Aš jokiu būdu nekvestionuoju ir kažkaip neteisinu okupacinės kariuomenės, bet reikia vieną kartą gražiai susitarti ir suprasti, kad tai buvo Tarybų Sąjungos kariuomenė. Ir dabar suversti viską Rusijai - irgi nesąžininga“, - BNS sakė B.Bradauskas.
Paklaustas, ar filme buvo nuoroda į tai, kad atsakomybė dėl sausio 13 - osios tenka Rusijai ar rusams, B.Bradauskas pripažino, kad filme tokių teiginių nebuvo. Paklaustas, kuo remdamasis sprendė, kad filmas gali versti „nejaukiai jaustis“ Rusijos atstovus, socialdemokratas aiškino, jog šiuo atveju rėmėsi „viešąja opinija“.
„Nereikia išsidirbinėti, reikia normalizuoti santykius, nes už mūsų politikų pečių stovi paprastai žmonės, kuriems reikia kasdien valgyti, reikia išleisti vaikus į mokyklą, va štai ir viskas“, - aiškino B.Bradauskas.
Klausiamas, kur pats buvo per sausio 13 - osios įvykius, parlamentaras teigė, jog ginkluotas budėjo prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų.
„Aš per sausio 13 - ąją ir po sausio 13 - osios su grupe aplinkosaugininkų ginkluoti pistoletais budėjome prie Aukščiausiosios Tarybos tuo metu ir buvo pasikeičiama brigadomis kas naktį. Bet aš niekam to nepučiu, neeskaluoju“, - sakė B.Bradauskas.
Dienraštis „Lietuvos rytas“ penktadienį pranešė, kad ES ekonomikos ir finansų valdysenos konferencijoje, kurioje dalyvavo apie porą šimtų svečių iš visos Europos, Seimo kanceliarija norėjo parodyti trumpą dokumentinį filmą apie istorinę Seimo salę, nepriklausomybės atkūrimą 1990 metais ir 1991-ųjų sausio 13-ąją.
Bet Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas B.Bradauskas uždraudė rodyti šį filmą, kuriame yra vaizdai su tankais prie sostinės Televizijos bokšto, sovietų kareiviai, automatų buožėmis daužantys žmones.
Sužinojęs, kad į renginį kviesti Rusijos ambasados atstovai, B.Bradauskas pareiškė, jog Lietuva „niekaip nebaigia erzinti“ Rusijos dėl Sausio 13-osios, vis esą kiekviena proga primindama ir akcentuodama šiuos įvykius.
„Nereikia pilti žibalo ant kažkam skaudančių žaizdų“, - penktadienį kalbėjo parlamentaras.
Anot jo, ypač to nereikia dabar, su Rusija derantis „dėl rinkos dalykų“.
Nepasaint komiteto pirmininko pastangų, į pirmininkavimo ES renginį neatvyko nė vienas Rusijos ambasados atstovas.
„Nedalyvavo nė vienos ambasados atstovai. Matyt, jie pagalvojo, kad gal čia daugiau ES renginys“, - svarstė B.Bradauskas.
Jis pareiškė, kad Lietuvai nenaudinga vykdyti „šaltojo karo“ su Rusija, nes nemažai mūsų šalies ekonomikos susiję su šia valstybe.
„Nereikalingas vadinamasis šaltasis karas, juolab kad Lietuvos ekonomika šiandien nemaža dalimi priklausoma nuo Rusijos, Pavyzdžiui, elektros jungtys. Turime jau vieną pavyzdį, kai buvo pareikšta, kad Ivano prie vamzdžio neprileisime. Na, neprileidome ir neturime vamzdžio. Elektros jungtys irgi eina per Rusijos teritoriją, ir jeigu vieną kartą pasakys, kad nutrūko laidai ar dar kas nors, turėsime „kurti“ Elektrėnų elektrinę. Visko gali būti. Todėl reikia labai apdairiai ir aptakiai elgtis šiuose reikaluose“, - kalbėjo socialdemokratas.
Pasak jo, neapdairi politika privedė prie to, kad už elektrą ir dujas Lietuva moka bene brangiausiai.
Nuo liepos 1-osios Lietuva pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai. Dalis parlamentinio matmens renginių vyksta Seime. Tuomet svečiams būdavo rodomas parlamento kanceliarijos sukurtas dokumentinis filmas apie Kovo 11-osios salę ir Lietuvos nepriklausomybės atgavimą.
Dienraštis „Lietuvos rytas“ penktadienį pranešė, kad ES ekonomikos ir finansų valdysenos konferencijoje, kurioje dalyvavo apie porą šimtų svečių iš visos Europos, Seimo kanceliarija norėjo parodyti trumpą dokumentinį filmą apie istorinę Seimo salę, nepriklausomybės atkūrimą 1990 metais ir 1991-ųjų sausio 13-ąją.
Bet Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas B.Bradauskas uždraudė rodyti šį filmą, kuriame yra vaizdai su tankais prie sostinės Televizijos bokšto, sovietų kareiviai, automatų buožėmis daužantys žmones. Sužinojęs, kad į renginį kviesti Rusijos ambasados atstovai, B.Bradauskas pareiškė, jog Lietuva „niekaip nebaigia erzinti“ Rusijos dėl Sausio 13-osios, vis esą kiekviena proga primindama ir akcentuodama šiuos įvykius.
„Kam aitrinti tuos dalykus, vis juos priminti? Juolab kad renginyje galėjo dalyvauti Rusijos ambasados atstovai. Be to, padėtis ir taip labai sudėtinga - turiu omenyje mūsų pienininkų problemas“, - savo sprendimą neleisti rodyti dokumentinio filmo argumentavo B.Bradauskas.
1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei šturmuojant televizijos bokštą žuvo 13 Lietuvos laisvės gynėjų, tarp jų viena mergina - Loreta Asanavičiūtė, kuri pateko po tanko vikšrais ir mirė ligoninėje. Į medicinos įstaigas kreipėsi 580 nukentėjusiųjų.
