„Paraginčiau kolegas Rusijoje gerbti kaimynes. Jei jos renkasi kažkurį kelią, tegul ir renkasi - tai jų teisė. Manau, kad jos taip pat turi savus principus“, - sakė L.Linkevičius Rusijos dienraščiui „Kommersant“.
„Tiesa ta, kad Europos Sąjungoje pasipriešinimo Rusijai ir konkuravimo su ja nėra. Priešingai - esu girdėjęs iš kitos pusės, esą „mes jums negrasiname, tačiau perspėjame dėl pasekmių“. „Mes uždarysime sienas, įvesime vizas“. Štai tai ir yra politizuotas požiūris.
Mes kartojame, kad ES gerbia bet kokį pasirinkimą. Beje, tarp Rytų partnerystės programos narių - viena iš Muitų sąjungos narių, Baltarusija. Armėnija taip pat pareiškė pasirinkusi Muitų sąjungą. Ir tokį pasirinkimą mes gerbiame. Taip pat gerbiame pasirinkimą ir tų valstybių, kurios nori būti artimesnės Europos projektui“, -kalbėjo ministras.
L.Linkevičius teigė negalįs atsakyti, kas paskatino Rusiją nutraukti Lietuvos krovinių sugriežtintą kontrolę, nes nežinąs ir priežasčių, kurios paskatino ją įvesti.
„Kadangi neturiu paaiškinimų dėl to, kas paskatino krizės atsiradimą, man sunku spėlioti ir dėl to, kas paskatino jos nutraukimą. Manau, kad seniai reikėjo tai padaryti. Ir padėtį normalizuoti - jei viskas bus taip, kaip paskelbta“, - kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Jis pridūrė, jog apie sankcijų įvedimą oficialiai nebuvo skelbta, tuo metu Lietuvoje registruoti automobiliai buvo sulaikomi pasienyje iki 20 valandų ir tai tęsėsi ilgiau nei mėnesį.
„Sunku buvo suprasti, kodėl. (...) Buvo, tarkim, neoficialūs komentarai, esą vykdoma lyg tai kažkokia speciali operacija, lyg tai programinė įranga keičiama. Tačiau nesulaukta atsakymų nei į notą, nei jį kitus oficialius pareiškimus“, - pažymėjo ministras.
Pasak, L.Linkevičiaus, Lietuvai šiuo atveju padėjo visos ES laikysena ir parama.
„Save gerbdami suprantame, jog Lietuva nėra jau tokia didelė valstybė. Pagal ES taisykles, užsienio prekybos klausimai yra Europos Komisijos kompetencija.
Jei atsiranda kažkokių pažeidimų (tarkim, galima žala ES narei arba prieš ją taikomos diskriminacinės priemonės užsienio prekyboje), Europos Komisija įsitraukia ir gina ES narės interesus. Esu sakęs, jog panašūs Maskvos veiksmai gali pakenkti ne tik Lietuvos ir Rusijos, bet ir ES ir Rusijos santykiams. Tikiuosi, kad konsoliduotas ES atsakymas padėjo išeiti iš krizės“, - teigė Lietuvos URM vadovas.
Klausiamas, ar suprantąs, jog Rusijos nervingumą galėjo sukelti paties ministro hipotetiniai svarstymai apie teorines Karaliaučiaus srities blokados galimybes, L.Linkevičius pabrėžė kalbėjęs priešingai, jog Lietuva to nesvarsto ir nenaudos tokių metodų.
„Taip ar kitaip, blokada transportui buvo taikoma. Todėl tai ir sugretinau. Teoriškai tai padaryti įmanoma. Tačiau ar tai konstruktyvu, ar perspektyvu? Todėl pasakiau: tai ne mūsų metodai, Karaliaučiaus srities blokados mes nesvarstome. Gali būti, kažkieno klausa labai jautri, ir buvo išgirsta kitaip. (...) Na, žinote, kai viskas sustoja pasienyje, nervingumas pakyla ir mums. Tai reikėtų suprasti ir Maskvoje, ir kituose Rusijos miestuose“, - sakė L.Linkevičius.
